Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

MAIRONIO NAMUOSE – NAUJA ŠVENTĖ

Tarptautinė rašytojų diena Maironio muziejuje nuo šių metų kovo 3 dienos turėtų tapti tradicine švente. Apskritai, ši diena, nors nelabai garsiai ir nelabai oficialiai, pasaulyje minima nuo 1986 metų. Interneto „džiunglėse“ galima rasti šiek tiek statistikos: Prahoje rašytojo diena minima daugiau nei 20 metų,  o Melburne šios rašytojų šventės vyko 26 kartus. Beje, 2011 m. sausio 12–18 dienomis vykusiame 48-ajame Tarptautinio rašytojų klubo kongrese ir buvo nutarta kasmet minėti šią dieną.
Ko reikėtų,  kad Lietuvoje ši šventė virstų gyva improvizuota tradicija? Klausimas beveik retorinis. Kaip ten bebūtų, mūsų muziejuje tai jau prasidėjo: kovo 3 dieną žiūrovai rinkosi į literatūrinį vakarą, skirtą būtent Tarptautinei rašytojų dienai. Programoje – spektaklis pagal Michailo Šiškino romaną „Laiškų knyga“. Vaidino aktoriai Aleksandras Rubinovas,  Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė atliko D. Šostakovičiaus, A. Skriabino bei A. Ešpajaus kūrinius. Galėtų kilti dar vienas klausimas: kodėl būtent ši knyga, kodėl rusų rašytojo? Tikriausiai todėl, kad kai kurie romano įvykai kraupiai ir negailestingai siejasi su dabartimi: Rusijos ir Ukrainos karo atgarsiai kaip niekada arti mūsų tėvynės, o M. Šiškino žodžiais tariant, kai internetas ir televizorius  į kiekvienus namus atneša karą, tiesioginiame eteryje tampi Kijevo mūšių, Krymo mitingų, Maskvos areštų dalyviu... Be abejo, ir todėl, kad tai – nekasdienio talento rašytojo daugiasluoksnė, daugiaplanė knyga. Du pagrindiniai veikėjai Saša ir Volodia rašo vienas kitam laiškus. Volodia – apie karą ir savo likimą jame. Saša – apie savo gyvenimą... Apie daugelio kitų žmonių gyvenimus ir likimus: džiaugsmus, rūpesčius, mirtį...  Laiškai atveria ir pateikia skaitytojui tai, ką kasdienybėje ne visada gali įžvelgti, suprasti, pajausti, pamatyti, jie tarsi atskleidžia paslaptį, jog „mirtis – tokia pat dovana kaip ir meilė...“
Michailo Šiškino talentas neeilinis: jis – vienas žymiausių dabarties rusų rašytojų, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. „Būdamas 16 metų aš suvokiau, kad gimiau vergų šalyje, esu vergas. Supratau, kad niekada negalėsiu būti rašytojas, keliauti, pasirašinėti knygas“, – sakė M. Šiškinas Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. „Tačiau kartu supratau ir tai, kad to, kas yra mano galvoje, iš manęs negalės atimti...“
Beliktų pridurti dar keletą dalykų. Pirma: romaną išvertė prozininkas Sigitas Parulskis. S. Parulskio vertimas puikus ir nepriekaištingas. Skaitant knygą taip ir jauti, jog rankose laikai tikrai aukštos prabos kūrinį. Antra: reikia, kad ir neakivaizdžiai, pasveikinti gyvąjį klasiką, prozininką ir poetą Juozapą Erlicką, gimusį kovo 3 dieną. Su gimtadieniu ir Rašytojo diena, gerbiamasis! Trečia: Maironio namuose – nauja šventė, kad taptų tradicija, reikia ją puoselėti. Ir laukti ateinančių metų.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal