Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
13
lapkričio
2018

LIETUVOS MOTULĖ

Ankstyvą spalio 26 d. rytmetį didžiausioje ir gražiausioje Kauno bažnyčioje – Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už Vilnijos krašto lietuvybės puoselėtojos, muziejininkės, M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojos, Lietuvai pagražinti draugijos atkūrėjos Birutės Verkelytės-Fedaravičienės vėlę. Praėjo lygiai metai po jos mirties. Praėjusį spalį lijo lietus, o šis rytas buvo saulėtas ir vasariškai šviesus. Dešimtą valandą kauniečiai rinkosi į Juozo Tumo-Vaižganto muziejų prisiminti ir paminėti B. Fedaravičienę, pristatyti jos buvusio globotinio – ukmergiškio Jono Rinkevičiaus sudarytos knygos „Su meile Lietuvai“ antrąją laidą. Birutė Fedaravičienė padėjo išeiti mokslus ir globojo ne vieną Vilnijos krašto lietuviuką. Jie Birutę vadindavo Motule, nes buvo tarsi visos Lietuvos Motulė – jai viskas rūpėjo ir skaudėjo, kas buvo susiję su Lietuvos laisve, nepriklausomybe, su buvusiom okupacijom.  
Kam teko artimiau bendrauti su Birute, kiekvienas buvo sužavėtas jos kuklumo, geranoriškumo, tauraus patriotizmo ir begalinės meilės Lietuvai. Nuo pat pirmųjų Atgimimo dienų Birutė buvo kupina noro padėti taip sunkiai atsitiesiančiai tėvynei ir savo krašto žmonėms. Ji nuolatos sielojosi ir rūpinosi, kad kasdienio gyvenimo šurmulyje neliktų užmiršti esminiai tautos gyvasties dalykai: tautos dvasia, jos istorinė atmintis, tiesa ir pagarba tautinio atgimimo šaukliams.
Apie tai muziejuje susirinkusiems kauniečiams kalbėjo jos bičiuliai, bendražygiai, globotiniai: Jonas Rinkevičius, Alfonsas Augulis, Jonas Zajančkauskas, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis. O kitame kambaryje – Vaižganto svetainėje – nenutildama giedojo kanarėlė. Prisiminiau rašytojo Augustino Griciaus atsiminimus, kur  rašoma apie Vaižganto mirtį. Pavakary su bičiuliu jis aplankė ką tik mirusį kanauninką, pašarvotą Petro Klimo namuose. Ir kaip ten Vaižgantą apgiedojo jo paties augintos ir mylėtos kanarėlės.
Birutė Verkelytė-Fedaravičienė buvo XIX amžiaus pasiryžėlio, lietuviškos spaudos mylėtojo – knygnešio Prano Verkelio anūkė. Jo sūnaus – lietuviškos mokyklos daraktoriaus – dukra. Ryžtingą charakterį ir gają pirmojo Atgimimo dvasią jos genuose tikriausiai užkodavo senelis iš motinos pusės – maištingas sukilėlis bajoras Aleksandras Kisielius, kuris po nepavykusio 1863 metų sukilimo buvo išvežtas į Sibirą.
Gal todėl pirmaisiais Atgimimo metais Birutės iniciatyva buvo įkurtas Knygnešio draugijos Kauno skyrius. Subūrusi aplink save šviesuolių, mylinčių knygą ir Lietuvą, grupę, ji pasinėrė į šios draugijos veiklą. Tapo daugelio gražių ir prasmingų renginių iniciatore.
Už plačiašakę kultūrinę veiklą ir nuopelnus Lietuvai Birutė Verkelytė-Fedaravičienė 1995 metų vasario 16 d. buvo apdovanota LDK Gedimino ordino medaliu.
 
                                    J. Tumo-Vaižganto memorialinio buto-muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas

Visa galerija
Atgal