Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

LEONARDUI ANDRIEKUI – 100

Lapkričio 13-osios vakarą Maironio muziejuje šurmuliavo svečiai, susirinkę prisiminti išeivijos poetą, redaktorių, teologijos mokslų daktarą, kunigą pranciškoną Leonardą Andriekų jo gimimo šimtmečio proga. Tarp svečių išsiskyrė būrelis rudais abitais vilkinčių L. Andriekaus pranciškoniškosios šeimos brolių.  Susirinkusieji apžiūrėjo poetui skirtą parodą Apstu serafiškosios meilės..., kurią parengė ir pristatė Išeivių literatūros skyriaus vedėja, hum. m. dr. V. Paplauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.
Įžanginį renginio žodį tarė Maironio muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, sveikindama  svečius, pasidžiaugdama bendravimu ir bendradarbiavimu su broliais pranciškonais.
Renginio dalyviai turėjo retą progą pasiklausyti L. Andriekaus poezijos, įskaitytos paties poeto. Salėje nuskambėjo aiškiai artikuliuotas, su vos juntamu žemaitišku akcentu, balsas:
Išsiilgau tavęs,
Kaip sausroj upė jūros,
Plauksiu džiaugsmo srove,
Nors be irklo ir burės.
 
Jau visai netoli
Mano ilgesio žiotys –
Tavo meilė gili –
Aš dėl jos nukryžiuotas...
Vakarą vedusi V. Paplauskienė pristatė svečius ir pakvietė kalbėti J. E. vyskupą Liną Vodopjanovą. Jo eminencija pasidalino įspūdžiais iš susitikimų su L. Andriekumi, prisiminė jį kaip šiltą žmogų, kurio visa širdis buvo Lietuvoje. Turėjo gražių svajonių grįžti į Lietuvą, čia darbuotis, deja, visas gyvenimas prabėgo Amerikoje. Savo laiškuose artimiesiems į Lietuvą klausdavęs, kaip ta sodyba, kaip kryžius, kaip namai... L. Vodopjanovas pasidžiaugė , kad yra besidominčių L. Andriekaus kūryba, pristatė pakartotinai išleistą L. Andriekaus eilėraščių rinkinį Saulė kryžiuose, kurio išleidimu ypač rūpinosi vyskupas Jonas Boruta.
Dr. V. Paplauskienė savo pranešime atskleidė kai kuriuos Andriekaus biografijos bei veiklos  momentus, išryškindama jo meilę žmogui, Lietuvai, kūrybai: rūpestį po karo Vokietijos DP (Išvietintųjų asmenų) stovyklose gyvenusiais lietuvių rašytojais, pastangas dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Prelegentė pabrėžė Andriekaus kaip Lietuvių rašytojų draugijos pirmininko nuopelnus, gebėjimą pastebėti ir pakviesti į draugiją naujus narius ir ypač didžiulį indėlį redaguojant žurnalą Aidai, kur atliko visus reikalingus darbus.
Brolis Benediktas kalbėjo apie jam paliktą L. Andriekaus meno kolekciją, sakė jaučiąs didelį įsipareigojimą tėvui Leonardui, buvusiam artimam draugui. Kitais metais Klaipėdoje atidarys Kultūrų diasporos muziejų, kur bus L. Andriekui skirtas kambarys. Anot prelegento, Andriekaus širdis tapo lyg kultūrų diasporos centras: jo, mažo ūgio lietuviško kaimo bernelio, širdy tilpo Roma, Bostonas, Niujorkas, o sukauptoje kolekcijoje – afrikietiškos kaukės, japoniškos graviūros, Budos skulptūros... Visa tai poetui rūpėjo parodyti lietuviams – tą kitą, tolimą pasaulį...
Brolis Bernardas dėkojo, kad vyksta tokie gražūs renginiai, kad galime mokytis iš šios didžios asmenybės. Tai esąs kaip dvasinis pedagogas mums, o susitikimą su juo kiekvienas išgyvena vis kitaip. Brolis Bernardas perskaitė savo eilėraštį, skirtą L. Andriekui Piligrimo kelias, kurio mintimis – sakė – norįs nusilenkti L. Andriekaus tėviškam broliškumui, jo jautrumui, svetingumui.
Savo prisiminimais ir mintimis apie Andriekų trumpai pasidalino ir broliai Julius bei Paulius.
Hum. m. dr. Dainius Sobeckis pastebėjo, kad Žemaitijoje jau įvyko apie dešimt L. Andriekaus jubiliejinių renginių – Juodkrantėje, Plungėje, Barstyčiuose, Palangoje, Kretingoje, Skuode ir kitose vietose; dar numatytas paminėjimas  Žemaičių Kalvarijoje.
Prelegentas apžvelgė poeto kūrybinį kelią ir pristatė savo sudarytą L. Andriekaus eilėraščių knygą 100 eilėraščių. Į knygą sudėta 100 niekur nespausdintų eilėraščių, kuriuos tyrinėtojas atrado L. Andriekaus archyve, esančiame pranciškonų vienuolyne prie Kryžių kalno.
L. Andriekaus eilėraščius renginio metu skaitė aktorius Petras Venslovas. Poetišką nuotaiką kūrė ir pianisto Dariaus Kudirkos atliekami F. Šopeno, M. K. Čiurlionio bei paties D. Kudirkos kūriniai.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus  muziejininkė Elvyra Brazaitienė, 
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal