Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugsėjo
2018

LAISVĖS ALĖJA IR RUSŲ KALBA

Kaunas ne Vilnius – banalu, bet tiesa. Rusų kalbą nūnai Kaune išgirsi tik iš mandagių rusakalbių turistų, klausiančių vyresnio amžiaus praeivių, kaip nueiti ten ar ten. O dar likę negausūs vietiniai garbaus amžiaus rusai, su drobinėmis kepurėmis, šiltomis vasaros dienomis būriuojasi prie Laisvės alėjos suoliukų ir aptarinėja savo problemas. Toje pačioje alėjoje, tuo pačiu metu neišvengiamai pamatysi ir vienoje iš trijų keturių savo darbo vietų (restoranų ir kavinių lauko staliukų) įsikūrusį gyvą Kauno, tiksliau Laisvės alėjos simbolį – poetą Gintarą Patacką. Čia jo tėvynė, jo laisvė, jo įkvėpimo ir darbo vieta, čia gimsta jo ekspresyvi poezija. Tikėtina, kad bent trys ketvirtadaliai į 34 knygas sudėtų G. Patacko eilėraščių buvo parašyti būtent čia.
Turėti draugų yra gerai. Turėti tokią draugę, kokią turi G. Patackas – Anną Gerasimovą-Umką (protingoji) – dar geriau. Maskvoje gyvenanti, bet dažnai Lietuvoje besisvečiuojanti literatūros kritikė ir vertėja, roko muzikantė ir dainų autorė A. Gerasimova yra tikra G. Patacko ir kitų lietuvių poetų (Antano A. Jonyno, Henriko Radausko, Tomo Venclovos) ambasadorė didžiojoje Rusijos kultūroje. Šios draugystės materialiu įrodymu tapo jos sudaryta, išversta, išleista ir net apipavidalinta G. Patacko dvikalbė (lietuvių-rusų) poezijos rinktinė „Ordinas be orderio“, kurios pristatymas įvyko šaltą vasario 26 dienos popietę Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Beje, tai jau ketvirtoji A. Gerasimovos i rusų kalbą išversta G. Patacko eilių knyga. „Ordinas be orderio“ – pati storiausia iš jų. Čia sudėta per 6 tūkstančiai (A. Gerasimova suskaičiavo) G. Patacko poezijos eilučių iš 15 poezijos knygų. Bet tuo neapsiribota, knygoje išspausdinti ir kritikos straipsnių apie G. Patacko kūrybą, ir jo interviu vertimai, ir net keliolika įvairaus amžiaus tarpsnių G. Patacko nuotraukų. A. Gerasimovos teigimu: Ši knyga tęsia seriją slaptu pavadinimu „Lietuva – poetų karalystė. Knyga konceptuali – ji prasideda Eilėraščiu, parašytu auštant ir baigiasi Shutting Down.
Annos Gerasimovos-Umkos energija, ekspresyvumas ir slaviškas temperamentas buvo pagrindinė vakaro varomoji jėga. Dvikalbėje knygoje sudėti eilėraščiai skambėjo ir originalo kalba (G. Patackas) ir rusiškai (A. Gerasimova). Vienu metu eilėraščiai suskambo ir trimis kalbomis, kai prie skaitymų prisidėjo Kaune gyvenantis ukrainietis Vladislavas Žurba (beje, puikiai kalbantis lietuviškai), kuris yra išvertęs į ukrainiečių kalbą keliolika Gintaro eilėraščių. Jo žodžiais, Gintaro Patacko poezija yra savotiška Lietuvos gyvenimo enciklopedija. Vien eilių skaitymais A. Gerasimova neapsiribojo. Pritardama sau pianinu, ji sudainavo ir tris G. Patacko žodžiais parašytas savo kūrybos dainas. Regtaimo, bliuzo ir Amy Winehouse soulo stilių mišiniu atliktos dainos sulaukė karštų gausiai susirinkusios publikos plojimų. Beje, dvi iš trijų dainų buvo skirtos alkoholiui ir jo teikiamai naudai pašlovinti. Kaip tam tikra atsvara slaviškai A. Gerasimovos-Umkos ekspresijai vakare nuskambėjo ramus ir mąslus poetės Tautvydos Marcinkevičiūtės pasisakymas. Ji prisipažino šiek tiek pažįstanti Gintarą (kartu jau nugyventa 38 metai), tačiau kartais jai atrodo, kad visai jo nepažįsta ir tenka iš naujo pažindintis. Tautvyda papasakojo ir apie jų kasdieninius five o‘clock‘us – per dieną parašytų eilių skaitymus vienas kitam popietės valandą, Gintarui grįžus iš darbo Laisvės alėjoje. Paskaitė ji ir du Gintarui dedikuotus savo eilėraščius. Vieno iš jų pavadinimas „Ten Gintaras sėdi“, t. y. iš pažįstamų praeivių dažniausiai girdima jai skirta frazė, išėjus pasivaikščioti į Laisvės alėją.
Gintarą Patacką žino ir gerbia net buvę ir esami Kauno valdžios atstovai. Turbūt tik Kaunui būdinga tokia metamorfozė, kai buvę sportininkai atėję į valdžią savivaldybėje tampa kultūrininkais. Vakare dalyvavę du kultūrininkai – Vytautas Vasilenko ir Gediminas Budnikas nepašykštėjo pagiriamųjų žodžių G. Patackui už jo gražią kūrybą. Turiu Kauno miesto savivaldybės tarybai pasiūlymą ir aš. Man atrodo, kad už šią dvikalbę poezijos knygą poetas Gintaras Patackas nusipelnė būti paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju Laisvės alėjos ambasadoriumi Maskvoje.  
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal