Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KŪRYBA KAIP IŠGYVENIMO GALIMYBĖ

Inezos Janonės eilėraščiai, jos vyras Jurgis Buitkus, jo premijos laureatai ir įvairūs kiti asmenys – daugmaž taip tiktų apibūdinti spalio 18 d. Maironio namuose vykusį literatūrinį vakarą. Jame pristatytos net dvi šiemet išleistos poetės Inezos Juzefos Janonės eilių knygos – „Tarp Scilės ir Charibdės“ ir „Kalavijai lemties“. Pasak vakaro vedėjos Aldonos Ruseckaitės, knygose daug netikėto naujumo ir kūrybingumo, be to, eilių rinkinys „Tarp Scilės ir Charibdės“ – dvikalbė knyga. Šalia originalaus teksto yra vertimas į rusų kalbą.
Vakaro viešnia Ona Jautakė, poetė, Jurgio Buitkaus premijos laureatė, teigė, jog žavi ne tik Janonės eilės, žavi jos kūrybos produktyvumas, gyvybingumas, meilė gyvenimui bei jos, našlės, pagarba mirusiam vyrui. Juk Jurgio Buitkaus premija (I. Janonės įsteigta po jo mirties) – puikiausias atminimo įamžinimas. Tad visai tinkamas buvo vakaro vedėjos klausimas apie kūrybos procesą, apie įvykius, aplinką, apie įkvėpimą, kuris lemia tokius įdomius ir gilius poetinius išgyvenimus. Poetė sakė, jog ji gyvenanti visiškai viena namuose, saugančiuose vyro atminimą. Jiedu kartu kiekvieną jos gyvenimo akimirką. Tai žodžiais sunkiai nusakomas nenutrūkęs ryšys. „Aš jį myliu kaip kadaise, tik daug skausmingiau. Būtent ta meilė, tas jo buvimas visąlaik šalia – mano įkvėpimas kurti“, – sakė poetė. „Kai rašau, tarsi jaučiu savo ranka Jurgio šiltą delną, mano eilėraščiai tampa visiškai atviri, tai lyg apsinuoginimas pačiai prieš save...“
Tarsi patvirtindama ir iliustruodama savo atvirumą poetė skaito eiles: „lyg pirmoji komunija oras pušyno / viskas viskas nūnai / su liepsna / svaiguly / iš mirties man Tave sugrąžino / vėl aistringai į ausį šnabždi: / aš laimingas be galo laimingas / į tai atsakas seka vienintelis: / Tu – lyg OSTIJA mano kely“...
Arba: „kažkas neapčiuopiama / liečia man plaukus / skruostą švelniai paglosto / per pečius apkabina / priglaudžia be žodžių / prie savo krūtinės / ir uždega šviesą niūriam kambary / gal Tavo buvimas? / gal Tavo buvimas? / apglėbęs tamsa / jis ir šviesą dalina / kaip mėnuo jisai / tarp juodų debesų“...
Vertėja Gražvilė Baleišytė, paklausta, kas ir kodėl sugalvojo išversti Janonės eilėraščius, sakė, jog iš pradžių tai atrodė lyg žaidimas, lyg juokais Ineza pasiūlė pabandyti. Pabandė – ir pavyko... Vertėjos nuomone, poetės Inezos Janonės eilės – savita poetinė linija, viskas itin atvira, be pozos ir veidmainystės...
Tolesni Janonės planai, siekiantys ateinantį pavasarį, – parašyti naują prozos knygą. Knyga jau pradėta. Jos herojus yra autoriaus aš. Tai taip pat atvira, „apnuoginta“ knyga apie vienatvę, tuštumą, apie išgyvenimo galimybes... Belieka autorei palinkėti sėkmės.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal