Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KRISTIJONO DONELAIČIO METUS PRADEDANT

Š. m. sausio 14 d. 17 val. Maironio muziejus savo lankytojus pakvietė į pirmąjį renginį iš ciklo, skirto Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui, kurį minėjome sausio 1 d. Renginio metu buvo atidaryta paroda „Kristijonui Donelaičiui – 300“, kurią apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė, o parengė ir vakaro metu pristatė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė. Paroda parengta iš muziejuje saugomo K. Donelaičio rinkinio, parodant svarbiausius ir įdomiausius eksponatus. Vienas jų – Kristijono Gotlybo Milkaus knyga vokiečių kalba „Lietuvių kalbos mokslo pradmenys“, išleista Karaliaučiuje 1800 metais, kurios skyriuje Trumpas lietuvių poezijos vadovas pirmą kartą buvo išspausdintos aštuoniolika eilučių iš K. Donelaičio „Metų“ – penkios eilutės iš Rudenio gėrybių ir trylika eilučių iš Žiemos rūpesčių. Kitas vertingas eksponatas – antrasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas, išleistas Augusto Šleicherio 1865 m. Peterburge Rusijos mokslų akademijos lėšomis; knyga su lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtojo, pedagogo Zigmo Kuzmickio autografu ir ekslibriu. Parodoje eksponuojamas ir ketvirtasis  K. Donelaičio „Metų“ leidimas – L. Pasargės parengtas, išverstas į vokiečių kalbą ir išleistas Halėje 1894 m. bei pirmasis K. Donelaičio raštų leidimas atskira knyga pačioje Lietuvoje – Jurgio Šlapelio 1909 m. parengti ir 1914 m. išleisti Vilniuje. Be senųjų leidinių, lankytojas pamatys ir vėlesnius K. Donelaičio kūrinių leidimus bei daugybę vertimų į kitas kalbas: vokiečių, anglų, rusų, lenkų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, armėnų,  vengrų, čekų, japonų. Parodos atidarymo metu jos autorė atkreipė lankytojų dėmesį į dailės kūrinius K. Donelaičio tema: dailininko Antano Garbausko vitražą, dailininko Petro Stausko tapytą poeto portretą, XIX a. nežinomo dailininko tapytą K. Donelaičio „Metų“ leidėjo Liudviko Rėzos portretą, skulptorių Petro Rimšos, Petro Gintalo, Romualdo Inčirausko medalius K. Donelaičiui. Parodą puošia ir originalios K. Donelaičio „Metų“ iliustracijos, sukurtos dailininkų Vytauto Jurkūno, Albinos Makūnaitės, Domicelės Tarabildienės. O su poeto atminimo įamžinimo ženklais, jo gyventomis ir lankytomis vietomis dabartinėje Kaliningrado srityje supažindina muziejaus fotografo Zenono Baltrušio nuotraukos, darytos muziejaus darbuotojų 2013 m. birželio 19–21 dienomis surengtos ekspedicijos metu.

Pristačius parodą, renginio dalyviai buvo pakviesti į Maironio svetainę. Renginį vedusi Maironio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė papasakojo apie muziejuje saugomą ir eksponuojamą Maironio Paskaitos apie Duonelaitį rankraštį, pabrėžė, kad Maironis K. Donelaičiu žavėjosi ir jį labai vertino. Klausytojams buvo priminti svarbiausi K. Donelaičio gyvenimo ir kūrybos faktai, jo kūrybos reikšmė ir vertė. Aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas atliko literatūrinę kompoziciją, kurios metu buvo skaitoma Maironio Paskaita apie Duonelaitį, kurioje gausiai cituoti K. Donelaičio „Metai“. Šias citatas ir ištrauką iš Žiemos rūpesčių įtaigiai sodriu balsu perskaitė aktorius Aleksandras Rubinovas. Vakaro metu skambėjo ir Liudviko Rėzos rinkinio dainos, kurias atliko kanklininkas Andrius Morkūnas.
Renginiui besibaigiant, leidykla „Kalendorius“ pristatė ir muziejui padovanojo joje 2012 m. išleistus K. Donelaičio „Metus“, moderniai iliustruotus Dangirutės ir Mindaugo Maleckų.
Dėkodama lankytojams už dėmesį, muziejaus direktorė A. Ruseckaitė pakvietė prisiminti ir skaityti K. Donelaitį visus metus, lankytis būsimuosiuose muziejaus renginiuose, skirtuose K. Donelaičio 300 metų jubiliejui, lankyti K. Donelaičio parodą, kuri veiks iki metų pabaigos.
 

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal