Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

RENGINYS, SKIRTAS ANTANUI VAIČIULAIČIUI

Birželio 20-osios pavakarį Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko renginys, skirtas rašytojo Antano Vaičiulaičio 110-osioms gimimo metinėms. Šia proga visiems susirinkusiesiems pristatyta knyga „Antanas Vaičiulaitis. Italijos vaizdai“, kurią 2015 m. parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, leidybą parėmė Kultūros ministerijos taryba. Į renginį susirinko rašytojo talento gerbėjai, iš Amerikos atskrido dukros Danutė Vaičiulaitytė-Nourse ir Aldona Debold, kurios brangina ir puoselėja lietuvybę bei savo tėvo atminimą.
Renginį pradėjusi rašytoja, muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė pasidžiaugė, kad pačiame birželio žydėjime minime šią garbingą sukaktį ir pristatome knygą „Italijos vaizdai“. Pirmoji šios knygos laida pasirodė 1949 m. Štutgarte, 1951 m. ji pelnė JAV Lietuvių rašytojų draugijos premiją. 
Prof. dr. Gabijos Bankauskaitės-Sereikienės teigimu, knygą „Italijos vaizdai“ galima laikyti ne tik gidu po Italiją – ji yra kur kas gilesnė, kelianti egzistencinius klausimus. Knygoje aprašytos kelionės nukreiptos į savęs stebėjimą, pažinimo galimybių ieškojimą. A. Vaičiulaitis geba užfiksuoti net menkiausią detalę, kiekvienas įspūdis aprašytas išsamiai, atsiminimai labai ryškūs, sugestyvūs, vienur kitur sumirga tėviškės atsiminimai. Jie tarsi gijos, sujungiančios du pasaulius.
Rašytojo dukra Danutė Vaičiulaitytė-Nourse visiems pasakojo apie Romą – miestą, kuriuo jos tėvelis labai žavėjosi, nors Lietuvos vizija visada skausmingai spurdėjo širdyje. Anot jos, Romoje žmogui kyla egzistenciniai klausimai: „kas esu?“, „kur einu?“, „ką darau?“. Moteris dėkojo, kad Maironio muziejuje gyvuoja Antano Vaičiulaičio dvasia.
Knygą parengusi dr. Virginija Paplauskienė pirmiausia visiems susirinkusiesiems pasiūlė nuvykti į A. Vaičiulaičio tėviškę, Didžiųjų Šelvių kaimą, kuriame dar išlikusi rašytojo troba, kluonas ir tris šimtus metų skaičiuojantis ąžuolas. Jame kadaise sėdėjo mažasis Antanukas, svajodamas apie tolimuosius kraštus. Jis dar jaunystėje pajuto nenumaldomą troškimą keliauti. Susiklosčius aplinkybėms, A. Vaičiulaitis pasirinko amžinąjį miestą.
Anot pranešėjos, menas, muzika, literatūra, poezija – A. Vaičiulaičio kūrybos esmė. Kurdamas vaizdus, aprašinėdamas miestus, rašytojas įpynė biblinius motyvus, mitus, legendas, enciklopedines žinias. Jis keliavo po Terraciną, gamtos kerinčio grožio apsuptus bei kultūrinį paveldą saugojančius miestus: Neapolį, Amalfį, Sorentą, Kaprį, Milaną, Florenciją. Nemažai vaizdų, skirtų Romai ir Vatikanui. Neišdildomi kelionių potyriai sugulė rašytojo širdyje, vėliau, juos gaivindamas, supynė į devyniolika reto grožio impresionistinių vaizdų.
Pirmą kartą Lietuvoje išleistoje knygoje dr. Virginija Paplauskienė taip pat pateikia A. Vaičiulaičio gyvenimo ir diplomatinės veiklos Italijoje apžvalgą, kurioje panaudota gausi faktologinė medžiaga, publikuotos archyvalijos: nuotraukos, dokumentai, epistolinio palikimo ištraukos, atsiminimai, autoriaus piešiniai, aptartas „Italijos vaizdų“ tekstas bei jame padaryti autoriaus pataisymai.
Renginio metu aktorius Petras Venslovas skaitė ištraukas iš pristatomos knygos, visi susirinkusieji maloniai klausėsi Artūro Kelpšos klasikinės gitaros garsų, kurie svajingai nukėlė į Italiją. Daugumai klausytojų kilo noras aplankyti šią nuostabią šalį, pasigėrėti vaizdais ir išgirsti italus sveikinantis: „Buona Sera. Labas vakaras...“

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Marija Kaškonienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal