Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugpjūčio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KNYGA APIE LAIMINGUS ŽMONES

Birželio 8 d., 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejus pakvietė į knygos sutiktuves. Lankytojams buvo pristatyta knyga „Tautosakinių ir instrumentologinių ekspedicijų keliais. Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansamblio LINAGO 1994–2015 m. ekspedicijose užrašyta tradicinė lietuvių instrumentinė ir vokalinė muzika“. Knygą išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras 2017 m., rinkinio sudarytoja, tekstų autorė, ekspedicijų ir projekto vadovė Laimutė Proškutė. Renginyje dalyvavo knygos rengėjai Laimutė Proškutė, Andrius Morkūnas, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro vadovas, knygos leidėjas Valdas Kubilius, vakaro svečiai prof. Gražina Kazlauskienė, prof. Alvydas Butkus, dr. Rasa Račiūnaitė, dr. Rūta Žarskienė, dr. Laura Lukenskienė, kanklininko Stasio Abromavičiaus anūkė Regina Kisielienė, VDU folkloro ansamblis LINAGO (vadovai Andrius Morkūnas, Laimutė Proškutė, Gytis Aučinikas) ir kiti. Vakaro vedėja, muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, pasidžiaugė gausiai susirinkusiais dalyviais ir svečiais, LINAGO jaunimu, kuris talkina ir kituose muziejaus renginiuose, pabrėžė, kad pristatoma knyga – tai lyg paminklas su muzikantų biografijomis, aprašytais jų troškimais ir viltimis.
Knygos sudarytoja ir LINAGO vadovė Laimutė Proškutė pasakojo, kaip nuo pat Vytauto Didžiojo universiteto įkūrimo pradėtos rengti tautosakinės ir instrumentologinės ekspedicijos, skubant užrašyti tai, kas dar liko. Ekspedicijų rezultatai sugulė į knygą, kuri buvo sumanyta gal 200 puslapių, bet pasiekė 500 puslapių. Čia publikuojami 409 įvairiuose Lietuvos regionuose užfiksuoti liaudies muzikos kūriniai – 235 garso ir 174 vaizdo įrašai. Beveik pusės jų pateikiamos ir transkripcijos. Knygoje skaitytojas ras ir 40 pateikėjų biografijas su 126 portetinėmis bei muzikinės veiklos fotografijomis, kompaktinę plokštelę. „Knyga – didelio kolektyvo darbas“, – džiaugėsi knygos sudarytoja. Tai Vidmantas Jankauskas, Alvydas Vaitkevičius, Gytis Aučinikas, Alanas Mėžeris, Andrius Morkūnas, Kristijonas Jakubsonas ir kiti.
Prof. Gražina Kazlauskienė, viena iš knygos recenzenčių, išskyrė esminius leidinio bruožus. Anot jos, leidinys yra mokslinis, nes folkloriniai šaltiniai skelbiami labai profesonaliai – pateikiamos natos, garso įrašai ir vaizdo įrašai. Leidinys yra malonus akiai, jame publikuojamos senos fotografijos yra ir kultūros istorijos dokumentai. O pateikėjų biografijos, parašytos pačios Laimutės Proškutės kaip biografinės apybraižos žavi, nes čia kalbama apie laimingus žmones. Muzika padarė tuos žmones laimingus. Ši knyga yra verta Jono Basanavičiaus premijos, reziumuoja prof. Gražina Kazlauskienė.
Žymaus kanklininko Stasio Abromavičiaus anūkė Regina Kisielienė pasakojo apie savo senelį, gimusį 1904 m. Stasys Abromavičius kilęs iš giminės, kurioje jau keturios kartos prieš jį kankliavo. Regina Kiselienė prisiminė kasdienybės akimirkas iš gyvenimo pas senelius, Abromavičių šeimą palietusią tremties tragediją, slapstymąsi, gyvenimą mažytėje pirtelėje kartu su seneliais, nepriteklius. Tačiau viską praskaidrindavo muzika. Regina Kiselienė prisiminimus užbaigė žodžiais: „Muzika yra kažkas aukščiau, negu mes“.
Vakaro metu skambėjo lietuvių liaudies melodijos, kankliuota kanklėmis, griežta armonika ir smuiku ne tik scenoje, bet ir iš salės. LINAGO ansamblis dainavo įvairiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose užrašytas lietuvių liaudies dainas, skaitė muzikantų biografijas. Tai buvo vienminčių sambūris, tų, kurie gyvena liaudies muzika.                      
 

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė
                                                                                                                                     

Visa galerija
Atgal