„Trejus metus slankiojome po Vilnių, po oficialias ir po nelabai oficialias vietas: pirmasis vakaras – Vilniaus mokytojų namuose (A. Veiknys tada sugalvojo tokį kiek netikėtą jaunųjų rašytojų kūrybos vakarą), vėliau savo eilėraščius ir prozą skaitėme gatvėse, aikštėse, kiemuose, balkonuose...“
