Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KETVIRTIEJI SLANKIOJIMO METAI

„Trejus metus slankiojome po Vilnių, po oficialias ir po nelabai oficialias vietas: pirmasis vakaras – Vilniaus mokytojų namuose (Aivaras Veiknys tada sugalvojo tokį kiek netikėtą jaunųjų rašytojų kūrybos vakarą), vėliau savo eilėraščius ir prozą skaitėme gatvėse, aikštėse, kiemuose, balkonuose ir t. t. Iš pradžių buvo vos vienas kitas rašytojas, tačiau kiekvienais metais jų prisidėdavo po keletą. Taip ir slankiojome ne po geografinius, o po literatūrinius Vilniaus plotus. Kasmet išleidžiame almanachą „Literatūrinės Vilniaus slinktys“. Apskritai, šis almanachas turi turėti paantraštę, (nematomą, bet jaučiamą) – „Jaunųjų rašytojų literatūrinės slinktys“. Šiemet nutarėme iš Vilniaus pabėgti ir pažiūrėti, kaip seksis Kaune“, – taip Maironio namų salėje grupę jaunų rašytojų pristatė kultūros projektų vadovas Juozas Žitkauskas.
Apie ką dabar rašo jaunieji? – tikriausiai paklausite. Žinoma, kad apie tai, apie ką rašo ir ne visai jauni autoriai, tik gal kiek kitaip. Pavyzdžiui, Ramunės Brunzaitės eilėraštis „Lazdynų pelėda“, autorės nuomone, jį visai tinka skaityti Maironio namuose:
esu lazdynų pelėda
naktimis ūkauju
prisėdusi ant palangės
išūkiu vidurnaktį
dvylika ciferblato varnų
kranksi sukdami ratus virš
pilkų dėžučių
aš vienoj jų
degtukas
tavęs šaukiuosi
tryliktas
broli
tavo palangę pelenais pasižymiu
braukdama nuorūka
tais retkarčiais
rytkarčiais
karstelėjusiais pagiringais rytais
kai verdi man kavą
glostai mano karčius
ir išlydi neapsirengęs...
O štai Aušra Kaziliūnaitė žino ir moka svarbių dalykų, pavyzdžiui:
už(at)kalbėjimas nuo baimės: ore kabo
mirties lašai
žvake,
neužstok man saulės
juodus karolius ore
raško ilgi pirštai
šviestuve,
neužstok man saulės
ilgi pirštai grabinėja
liepsnojančios dienos kūną
žibintuvėli,
neužstok man saulės
iš juodų lašų
suverti karoliai krenta
žibinte,
neužstok man saulės ...
Arba apie kanceliarines priemones:
tarp tušinuko ir poeto
galėtų būti kai kas bendro
kitais žodžiais tariant – juos galėtų laikyti ant vienos lentynos
parduotuvėje
klausti
kaip rašo šitas poetas?
raudonai?
juo bus galima ištaisyti savo klaidas
ir rašyti kitiems pažymius...
Tomas Petrulis rašo labai trumpus eilėraščius, tarsi sentencijas:
pasaulis siunčia ramybę
nesipiktink kad esi ėdamas
piktinasi žodžiai...
Jaunas prozininkas Maksas Ivanovas perskaitė novelę apie tai, kas nutiko rašytojui, kuris „perdėtai domėjosi fotografija“...
Almanache dera viskas: proza, poezija, esė, raiškios fotomenininko Gintaro Kasperionio nuotraukos. Apskritai, jaunųjų kūrybos almanachas vertas pagiriamųjų žodžių. Originalus dizainas, dailiai ir  tvarkingai sumaketuotas. Almanachą sudarė Ernestas Noreika, Mantas Balakauskas, Saulius Vasiliauskas ir Tomas Taškauskas. Parengtas Vilniaus mokytojų namų iniciatyva. Redagavo Audronė Daugnorienė, išleista Naujosios Romuvos leidykloje.
Dar vienas klausimas: kaip vertintume jaunųjų kūrybą? Atsakymų kaip ir vertinimų gali būti daug. Tiksliausią ir teisingiausią rasti tikrai sunku. Vis dėlto galima pabandyti. Vytautas Martinkus: „...tekstai nebūtinai turi būti aukščiausios meninės prabos. Juk ne visi labai jauni parašo geriausius savo eilėraščius ir noveles. Tokie jaunųjų almanachai prasmingi tyliąja savo paskirtimi. Žadina, skatina, drąsina dalyvius, bendraautorius...“ (Iš almanache išspausdinto Vytauto Martinkaus ir Birutės Grašytės pokalbio). Kiek kitaip jaunųjų rašytojų kūrybą bei almanachą vertina vienas jo sudarytojų Mantas Balakauskas: „Į almanachą įtraukti autoriai, be abejonės, yra lietuvių poezijos dabartis, turinti milžinišką potencialą tapti ateitimi, tad šis almanachas yra puiki proga susipažinti su kūrėjais, kurie pasilieka ilgam...“
Kaip ten bebūtų, šie jaunųjų kūrėjų slankiojimai – saviti, spalvoti ir reikalingi. Jų ateities planai ir užmojai – platūs. Belieka palinkėti kūrybinės sėkmės bei dar įdomesnių ir reikšmingesnių slankiojimo patirčių ir rezultatų.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal