Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KERĖJIMAS UGNIMI

Kovo 9 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje (toliau – MLLM) buvo pristatyta rusų poetės, vertėjos, filologijos mokslų daktarės Annos Gerasimovos parengta ir šįmet jos lėšomis išleista knyga „Henrikas Radauskas. Ugnim ant debesų“. Kartu su vertėja renginyje dalyvavo kauniečiams puikiai žinomas, gyva legenda tapęs poetas Gintaras Patackas. Nuolatinė muziejaus talkininkė aktorė Olita Dautartaitė skaitė H. Radausko eilėraščius lietuviškai, o vertėja – rusiškai.
Žymus poetas, vertėjas H. Radauskas (1910–1960) puikiai žinomas Lietuvoje. Dalis jo archyvinio palikimo saugoma MLLM, medžiaga tyrinėjama, eksponuojama, skelbiama. A. Gerasimova „atrado“ poetą prieš keletą dešimtmečių, studijuodama Literatūros institute Maskvoje. Vertė jo eilėraščius į rusų kalbą, naudojo tekstus savo kursiniame darbe. Tik po daugelio metų vėl sugrįžo prie H. Radausko. A. Gerasimova profesionaliai tyrinėjo archyvinę medžiagą, gilinosi į kūrėjo asmenybę. Pirmoje knygos dalyje skelbiami H. Radausko eilėraščiai ir šalia – tobuli A. Gerasimovos vertimai į rusų kalbą. Antroje knygos dalyje skelbiama ne tik iš MLLM, bet ir iš kitų šaltinių surinkta archyvinė H. Radausko medžiaga. Rusakalbiams skaitytojams pateiktas pluoštas J. Blekaičio, A. Churgino, S. Gedos, A. Gustaičio, V. Radauskienės, B. Radausko atsiminimų, įvairių interviu, laiškų bei kitų tekstų. Daug įdomios, informatyvios medžiagos randame paties H. Radausko tekstuose apie literatūrą, kūrybą, tremtį. Antrą dalį apvainikuoja artimo poeto draugo A. Nykos-Niliūno knygoje „Dienoraščio fragmentai 1949–2008“ skelbtos mintys apie jį. Biografinio lygmens tekstai, archyvalijos rekonstruoja poeto gyvenimo ir kūrybos kelią, nusako aplinką, kurioje gyventa ir kurta. A. Gerasimovos knygą jaukiai nuspalvina H. Radausko gyvenimo ženklai – nuotraukos, dokumentai, laiškai, rankraščiai. Knygos viršelyje A. Gerasimova sąmoningai parinko ir išspausdino citatą iš H. Radausko laiško poetui, vertėjui Ivar Ivaskui: „Kuo toliau, tuo mažiau aš tikiu galimybe išversti poetinį tekstą. Kai jau šiek tiek žinai kaip atsiranda eilėraštis ir kokia gigantiška laboratorija (kalbinė) būtina dvylikai ar šešiolikai eilučių sukurti, ir kada tą patį alcheminį procesą reikia pakartoti kitais įrankiais...“ Vertėja siekė paneigti poeto teiginį ir pateikė rusakalbiams skaitytojams puikius tekstus. A. Gerasimova kaip alchemikė įsigilino į tą gigantišką H. Radausko kūrybinę laboratoriją, analizavo ir tyrinėjo jo specifinį žodyną, pakrautą kultūros ženklais, perprato stiliaus subtilybes, metaforas, citatas, aliuzijas. Vertėja „pagavo“ ir perteikė tekstuose charakteringą H. Radauskui lengvą ironiją ir žavų žodžių žaismą. Su mokslininko tyrinėtojo įžvalga gilinosi į psichologinį autoriaus pasaulį, atliko specifinę teksto analizę. Ji siekė tobulai perteikti autoriaus mintį, atkartoti jo braižą, perteikti poezijos burtų sukeliamą magiją. Dirbant su tekstu reikia ypatingų gebėjimų. Daug darbo ir pastangų įdėta, kad į rusakalbius prabiltų pats H. Radauskas, o vertėja A. Gerasimova liktų šešėlyje. Jos parengta knyga tapo retu istoriniu įvykiu Lietuvos literatūriniame gyvenime.
Knyga „Henrikas Radauskas. Ugnim ant debesų“ paryškina profesionalios vertėjos talentą.  Aukščiau pateikta H. Radausko citata kritiškai apibūdina bandymą versti poetinį tekstą. Tačiau knyga tampa įrodymu, kad profesionaliam talentingam kūrėjui viskas įmanoma. A. Gerasimova, iš pirmo žvilgsnio trapi, švelni vertėja, pavergė net tokio „atšiauraus“ poeto G. Patacko širdį: „Rusų literatūroje man buvo žinomas tik vienas talentingas poetas – Aleksandras Puškinas, – teigė jis, – dabar yra du – dar ir Anna Gerasimova.“ Renginio metu pristatydamas vertėją, paminėjo, kad ji „gimė Maskvoje, žiemas praleidžia Lietuvoje, o San Franciską džiugina savo dainomis.“ Taupūs komplimentams G. Patackas negailėjo jų Annai. Jis teigė, kad jos vertimai yra nepriekaištingi, nes „vertimas turi plaukti pasroviui, lietis be pasipriešinimų. Tokie ir yra jos tekstai.“
A. Gerasimova moka daug kalbų, verčia iš anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir lietuvių kalbų. Jos kūrybinėje skrynioje šalia išverstų į rusų kalbą Džeko Keruako kūrinių, autobiografinių bei interviu knygų apie anglų ir Amerikos roko  muzikantus – Keitą Ričardsą, Igį Popą, Franką Zapą, glaudžiasi ir G. Patacko bei A. A. Jonyno knygų vertimai. Retas kuris Lietuvoje pažįsta šią kūrybingą moterį. A. Gerasimova tikra maskvietė iš Arbato, gimusi 1961 m. balandžio 19 d. Tiek mokyklą, tiek Literatūros institutą Maskvoje baigė išskirtinai puikiai, su apdovanojimais. A. Gerasimova rinko medžiagą apie mažai kam žinomą XX amžiaus pradžios literatūrinį avangardinį judėjimą „Oberiu“. Šiai grupei priklausė Aleksandras Vedenskis, Danilas Charmsas ir Konstantinas Vaginovas. Tai kairiųjų meno pažiūrų rašytojai revoliucionieriai, tapę sovietinės represinės valdžios aukomis. A. Gerasimova parašė apie juos mokslinius straipsnius bei disertaciją, kurią 1995 metais apsigynė. Tuo pačiu metu daug dėmesio skyrė poetiniams vertimams iš vokiečių, prancūzų, anglų ir lietuvių kalbų.
Nuo jaunystės A. Gerasimovos širdyje užgimė meilė literatūrai ir muzikai. Labiausiai žavėjo bliuzas, rokas, masino pasaulio hipių judėjimas. Nuo 15 metų namuose įrašinėjo muzikinius kūrinius, puoselėjo svajonę sukurti savo roko grupę ir įsilieti į savitą, ne komercinį muzikinį gyvenimą. Studijuodama institute, ji kūrė muziką ir rašė tekstus, tapusius „sovietų hipių“ manifestais. Meno pasaulyje ji daugiau žinoma Umkos (Gudrutės) slapyvardžiu. Taip vadinasi ir jos roko grupė  – „Umka i Bronevik“, su kuria aplankė beveik visą Rusiją, Angliją, Izraelį, Vokietiją, Ameriką, Nyderlandus. Tik 1998 metais įrašė pirmąjį studijinį albumą. Šiuo metu yra išleista daugiau nei dvidešimt muzikinių albumų. Umka tapo viena populiariausių roko dainininkių. A. Gerasimova teigė, kad norint pasiekti užsibrėžto tikslo reikia nesvyruoti, dirbti. Ji itin vertina laisvę – visomis prasmėmis. Jos laisvė – kelianti, džiuginanti, giedrinanti gyvenimą... Per kūrybą, per muziką ji uždega žmonių širdyse viltį, tikėjimą ir meilę.
H. Radauskas laiške Ivar Ivaskui rašė: „Ir kai permąstai, kad tokia abejotina medžiaga, kaip lietuvių poeto kūryba, gali sudominti tik mažą dalelę <...> skaitytojų... Juk tiek nedaug tikimasi iš mažų tautų, kurios yra Europos kultūros rato pakraštyje...“ Vertėjos A. Gerasimovos, pamilusios Lietuvą ir lietuvių literatūrą, išlesta knyga „H. Radauskas. Ugnim ant debesų“ paneigia ir šią frazę. H. Radausko kūryba peržengia Lietuvos literatūros ribas ir įsilieja į plačiąją rusakalbių skaitytojų jūrą... Dėkojame vertėjai ir linkime jai kūrybinės sėkmės!  

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal