Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
16
liepos
2019

KĖLĘS LIETUVIŲ DVASIĄ IR TAUTINĘ SAVIMONĘ

„Artėjant Juozo Naujalio jubiliejui (gimė 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje), į jo gyvenimą, veiklą, kūrybą pažvelgėme dabartiniame lietuvių kultūros kontekste XXI-ojo amžiaus žmogaus akimis“, – vasario 12-osios popietę kalbėjo lituanistė, Kalbos premijos laureatė, skaitovė Violeta Bakutienė rašytojo Juozo Grušo memorialiniame muziejuje, pristatydama savo ir muzikinės programos režisieriaus Antano Bakučio sukurtą literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Kėlęs lietuvių dvasią ir tautinę savimonę“, skirtą Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms.
J. Naujalio estetinis idealas – grožis. Juo žavėjosi Maironio lyrikoje, jo siekė savo kūryboje. Daugelis dainų – tobula teksto ir muzikos sintezė. Lietuviško muzikos repertuaro tuo laiku beveik nebuvo, todėl jaunasis vargonininkas J. Naujalis po studijų Varšuvoje ėmė jį kurti pats. Sau iškėlė uždavinį šviesti ir mokyti vargonininkus, pats buvo tikras vargonų muzikos virtuozas. Kaune įkūrė lietuvišką knygyną, mat norėjo, kad čia atvažiavę vargonininkai galėtų nusipirkti natų.
Iš Varšuvos J. Naujalis parsivežė žmoną. Sukurdami šeimą, sutuoktiniai tarsi sutekėjo į vienas kito gyvenimą. Ji – ištikimoji gyvenimo draugė – Monika Kryt-Naujalienė. Naujalių butas tapo savotiška lietuviška muzikine svetaine: čia kompozitorius lavino gabius muzikai žmones, čia organizuodavo nedidelius koncertus. Jis subūrė berniukų chorą, suorganizavo slaptą „Dainos“ chorą, vėliau išaugusį į „Dainos“ draugiją. Gražiausios gyvenimo spalvos jam buvo kūryba, temų, melodijų ieškojimai. Jam gyvenimo dalia paskyrė tarnauti Lietuvai per meną, per muziką...
Įsteigęs muzikos mokyklą, J. Naujalis rūpinosi jos perorganizavimu į Konservatoriją. Taip ir atsitiko, o Naujaliui – pirmajam Lietuvoje suteiktas Konservatorijos profesoriaus vardas. Jo įkurta mokykla padėjo pagrindus profesionaliam muzikos mokymui, iš jos išaugo ir dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
„Tikrasis gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio“, – yra pasakęs kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas, muzikos publicistas Stasys Šimkus.
Jei keliausite panemuniais ir pasieksite Raudondvarį, neskubėkite tolyn... Parymokite prie nedidelio obelisko, kuriame įrašyta: „Juozo Naujalio gimtinė“. Paniūniuokite iškaltą akmenyje melodiją „Lietuva brangi“. Teisingai pasakė vienas muzikas: „Jos vienos J. Naujaliui būtų užtekę visiems laikams įeiti į lietuvių muzikos istoriją...“, – kvietė gausiai susirinkusius programos klausytojus V. Bakutienė.
Su artėjančiu jubiliejiniu gimtadieniu, Kompozitoriau, švietėjau, folkloriste, muzikos visuomenininke...
 

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė.

Visa galerija
Atgal