Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KAIP JIS ĖJO IR ATĖJO

„Sensacija įvyko, poeta NUĖJO į savo vakarą. Svečiuose pas Balį Sruogą buvo gerai, vakaras pasisekė, publika džiaugėsi. Super!“ – mintimis dalijosi du netikėtumus žadėjęs autorius savo „Facebook“ paskyroje.
Birželio vakarą B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje susitikome su poetu Kęstučiu Navaku. Džiugino apgalvota ir išsami dramaturgija – trys programos dalys, trukusios ilgiau nei pusantros valandos. Pristatytos eksperimentinio filmo „Silverdust“ – poezijos, muzikos ir šokio sintezės –  ištraukos. Idėja ir montažas – Andriaus Šarapovo, poezija – Kęstučio Navako, šokis – Loretos Juodkaitės, muzika – Vyčio Nivinsko, Andriaus Šarapovo, operatorius – Algimantas Mikutėnas.
Skaitytos poetinės parodijos bei aptartos ištraukos iš netrukus pasirodysiančio romano „Vyno kopija“.
Kaip kilo romano idėja?
Pirmą parašytą skyrių (knygoje jis antras) realiai susapnavau, užrašiau, o po to ir kilo idėja tęsti tokį naratyvą iki romano ir pažiūrėti, kas iš viso to išeis. Man tai buvo nuotykis.
Sakei, kad šis kūrinys visiškai skiriasi nuo bet kada parašytų. Kuo būtent jį išskirtum iš kitų savo tekstų?
Tai pirmasis mano romanas bei pirmoji prozos knyga ir rašyta kaip knyga, o ne sudaryta iš per kelis metus parašytų tekstų. Be to, šioje knygoje išbandžiau daugybę stilistinių priemonių, kurių dar nebuvau bandęs.
Žadėti netikėtumai atsitiko. O kokį netikėtumą pats patyrei apsilankęs mėgiamo rašytojo namuose  susitikęs su savo skaitytojais / klausytojais?
Patyriau buvimo kartu džiaugsmą ir malonumą. Kadangi dabartinis mano gyvenimas yra labai uždaras, tuo keisčiau susitikti su žmonėmis ir nustebti pamačius, kad jie vis dar egzistuoja.
Dėkojame buvusiems drauge!
...Ir dalijamės renginio dalyvės įspūdžiais!


Po susitikimo su poetu Kęstučiu Navaku Sruogų namuose-muziejuje grįžau laiminga. Kažkas pasakytų – keista? Nieko panašaus. Muziejuose, o ypač mažuose, verda įdomus gyvenimas, tik reikia laiku ten atsidurti. Susitikti su nuostabiuoju poetu K. Navaku – ne tokia ir dažna proga, todėl tikrai verta gailėtis, kurie patingėjo... Ką gi veikėme, jei buvo taip nuostabu? Oriai įžengęs Poetas iškart pasakė, kad turėsime „smagiai praleisti laiką“.
Pirmiausia žiūrėjome kelias dalis įdomaus kūrybinio eksperimentinio filmo „Silverdust“. Poeto eilės angliškai skambėjo kitaip, ypatingai, vėrėsi kitos poetinės plokštumos. Tiesa, filmas man ypatingiau žiūrėtųsi modernesnėje aplinkoje, bet susipažinti su juo, jei pasitaikys proga – verta. Po to klausėmės K. Navako būsimo romano „Vyno kopija“ dviejų skyrių. Klausydamasi pagalvojau, kad Barono Miunhauzeno nuotykiai ar kiti siurrealistiniai tekstai yra vieni niekai prieš tą fantastišką vaizduotės naratyvą. Nekantrauju atsiversti „Vyno kopiją“ – knygą, kurią bus galima, anot K. Navako, pačiam įsivaizduoti, susikurti, pabaigti; žodžiu, knygos montažas priklausys nuo skaitytojo. Paskutinėje oficialiojoje dalyje klausėmės puikių poeto parodijų. Norintys pasijuokti ir pasimokyti talentingai pašiepti keistus dalykus – imkite ir skaitykite apie tuos literatūrinius krienus ir garstyčias. 
O štai tada, kai viskas baigėsi, t. y. tada, kai poetas padėkojo visiems atėjusiems, štai tada viskas ir vėl prasidėjo. Tiesa, prieš tai dar įvyko poeto rankų darbo koliažo aukcionas, kurį aš gėdingai pralaimėjau, nes neturėjau „nei deimantų, nei pinigų“ (citata, nes kažkas taikliai nusistebėjo, kaip galima į K. Navako renginį ateiti be deimantų ir pinigų?). Šia patirtimi dalinuosi tik todėl, kad kiti žinotų, ką dera vilkėti, nešioti, turėti ateinant į Poeto vakarus. Asmeninio pralaimėjimo kartėlis anaiptol nesugadino tolesnės šventinės nuotaikos – pratęsimo Sruogų namų antrame aukšte. Ten laukė pokalbiai, bijūnai, fotografų blykstės, pyragėliai, kava ir nuostabiai kankinantys susirinkusiųjų klausimai, pavyzdžiui, „o iš kur Jūs, poete, gavote šį dryžuotą švarką?“. Į visus klausimus buvo atsakyta – rimtai ir visaip kitaip, o susitikimas pabaigtas oriai – prisimenant net Gogolį, pagerbiant Sruogą.

Virginija Tamošiūnaitė

Parengė muziejininkė Vaida Bareišaitė,
nuotraukos – Antano Untydi

Visa galerija
Atgal