Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

KAIMYNŲ ŠVENTĖJE – ŠEIMOS KŪRYBINIS DEBIUTAS

Birželio 17 dieną, 17 valandą Maironio muziejuje lankytojai rinkosi į tradicinę, jau devintąją Kaimynų šventę. Rotušės aikštės kaimynų tradicinis susitikimas šiais metais vyko paženklintas Kristijono Donelaičio metų ženklu. Renginį vedusi muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė priminė K. Donelaičio ir jo poemos „Metai“ vietą lietuvių ir Europos kultūros kontekste, pabrėžė, kad labai prasminga K. Donelaitį minėti Maironio namuose, nes Maironis žavėjosi K. Donelaičio kūryba, apie jį yra rašęs straipsnius ir rengęs paskaitą. Maironio paskaita apie K. Donelaitį skaityta 1923 m. rudens ir 1924 m. pavasario semestre Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, kuriame šalia teologinių disciplinų poetas skaitė ir lietuvių literatūros kursą „Duonelaitis ir XIX a. pirmos pusės lietuvių poetai“. Beje, MLLM Maironio rinkinyje saugomas Maironio rankraštis – „Paskaita apie Duonelaitį“. Tai aštuoni vidutinio formato lapai, prirašyti abiejose lapo pusėse juodu rašalu smukia dailia rašysena, iš viso 16 puslapių. Rankraščio originalas šiuo metu eksponuojamas parodoje „Palieku visą mano judomąjį turtą“, skirtoje Maironio 150-osioms gimimo metinėms.
Renginio metu buvo atlikta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Prisiminkime Kristijoną Donelaitį Maironio namuose“, skirta lietuvių grožinės literatūros pradininko K. Donelaičio 300 metų jubiliejui. Fragmentus iš Maironio paskaitos apie K. Donelaitį ir ištraukas iš poemos „Metai“ skaitė aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas. Gitara grojo ir vokalo partijas atliko jųdviejų sūnūs – Justinas ir Joris Rubinovai. Rengino dalyviai išgirdo prasmingus Maironio žodžius apie K. Donelaitį. Paskaitos pradžioje poetas svarsto: „Iš tų užsilikusių visus peraugęs ir perviršijęs Mažoj Lietuvoj Kristijonas Donelaitis. Kame jo didybė ir kuo jis taip atsižymėjo iš savo tautiečių tarpo?...“ Toliau rašo: „... Aš nemanau atkartoti jo biografiją; aš tik norėčiau pasidalinti tais jausmais, kuriuos many sužadino Donelaičio vardas ir jo raštai.“ Daugybę minčių, jausmų ir pastebėjimų sukelia Maironiui K. Donelaičio „Metai“ ir tai jis išdėsto paskaitoje, cituodamas nemažai poemos tekstų. Maironis juos analizuoja, aptaria, žavisi, išskirdamas „Metų“ kalbą: „Žodžiai čia plaukia taip natūraliai, taip liuosai, kad tiesiog nejauti, kad tai būtų rišta hegzametro kalba.“ Cituoja „Metų“ gamtos vaizdus, gyvai nupieštus poemos personažus: Pričkų, Kasparą, Selmą, Dočį ir kitus. Maironis teigia, jog Donelaitis „paliko poemą... ir už ją sau nusipelnė nevystantį garbės vainiką; dėl tos poemos jo vardas bus amžiais minimas, iki lietuvių tauta bus gyva.“
Ypač daug šiltų publikos ovacijų sukėlė jaunųjų Rubinovų šeimos narių Justino Rubinovo grojimas gitara ir Jorio Rubinovo vokalo partijos. O programos kulminacija tapo visos šeimos atliekama Vytauto Kernagio ir Jono Strielkūno „Kelio daina“. Šios talentingos ketveriukės kūrybinis debiutas ne tik žavi, bet ir įprasmina 2014-uosius – Šeimos metus.
Vėliau buvo kalbinami susirinkę kaimynai iš Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos sporto muziejaus, laikraščio „XXI amžius“, galerijos „Skiaučių menas“ bei kiti, klausiama, kaip jiems sekasi, diskutuojama prie arbatos puodelio, dėkojama ne tik kaimynams, bet ir visiems Maironio muziejaus bičiuliams.

Parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė,
Ričardo Šaknio nuotraukos

Visa galerija
Atgal