Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

JUBILIEJINIŲ MUZIEJAUS METŲ ATIDARYMAS

Šių metų sausio 19 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejus iškilmingai paskelbė jubiliejinių metų atidarymą – beveik prieš 80 metų nuo trijų Maironio memorialinių kambarių prasidėjo muziejaus istorija. Šiandien muziejus įsikūręs dideliuose rūmuose, kuriuose gyveno poetas, o eksponatai ir ekspozicijos aprėpia visą lietuvių literatūrą nuo raštijos pradžios iki šių dienų įvykių ir kūrėjų.
Iš pradžių buvo pristatyta pirmoji šiai progai skirta paroda „Seniausi muziejaus eksponatai“ iš ciklo „Istorija, verta muziejaus“. Iš viso jubiliejiniais metais bus parengta 12 parodų – kiekvieną mėnesį bus rodomi išskirtinai įdomūs eksponatai. Muziejaus darbuotojai atrinko vertybes, kurios atveria muziejaus veiklos dešimtmečius, atsiremia į laiko vingius. Eksponatų skalė labai plati: nuo senųjų knygų iki memorialinių baldų, bibliotekų, liaudies meno, dailės kūrinių. Daugiau informacijos apie šio ciklo parodas rasite čia...
Parodą pristatė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė. Muziejininkė supažindino susirinkusiuosius su seniausiomis muziejuje saugomomis knygomis. Pati seniausia knyga – Trečiasis LDK Statutas, priklausantis Maironio memorialinei bibliotekai. Šis LDK valstybės įstatymų rinkinys, kuriame buvo surašytos bajorų teisės ir privilegijos, buvo išspausdintas 1588 metais Vilniuje, karališkojo spaustuvininko Leono Mamoničiaus spaustuvėje. Statutas su išlikusiais 305 lapais, įrištas į puošnius rudus odos viršelius, 2002 m. restauruotas. Be šio vertingo ir retai kada lankytojams rodomo eksponato parodoje taip pat galima išvysti ir kitų senųjų knygų: K. Sirvydo „Trijų kalbų žodyną“ (1713), M. K. Sarbievijaus  poezijos rinktinę „Carmina“ (1791), A. Šimelpenigio giesmyną „Apie Kristaus užgimimą“,  įrištą kartu su D. Kleino knyga „Naujos labai privalingos ir dūšioms naudingos maldų knygelės“ (1776), K. Sirvydo „Punktay sakimu nu adwenta…“ (1845), A. Mickevičiaus „Poną Tadą“ (1881, lenkų kalba) bei nežinomo XIX a. dailininko Liudviko Rėzos paveikslą. Muziejininkė, pristatinėdama parodą, prasitarė, kad į muziejų greitu metu atkeliaus dar vienas, už Trečiąjį LDK Statutą senesnis eksponatas – šv. Augustino raštai lotynų kalba, leisti Venecijoje 1545 m. Jie priklauso J. Aisčio memorialinei bibliotekai.
Po parodos pristatymo muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė atidarė jubiliejinius metus bei visus susirinkusiuosius pradžiugino įdomia užduotimi – pateikė klausimus, susijusius su muziejaus istorija. Visi, teisingai atsakę, buvo apdovanoti suvenyrais su muziejaus atributika: kalendoriais, katalogais, užrašų knygelėmis, rašikliais.  
Muziejaus kuratorė Deimantė Cibulskienė pristatė vykdytą projektą „Ruošiamės jubiliejui: istorija, verta muziejaus“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba. Nors pirminė šio projekto idėja buvo žymiai didesnė: planuota įrengti virtualųjį kambarį, kuris užimtų visą sieną ir atsirastų vos tik įėjus į salę, tačiau vėliau norai buvo pakoreguoti pagal skirtas lėšas. Kuratorė džiaugėsi, kad jubiliejinius metus muziejus pasitinka pasiruošęs: su pačiais įdomiausiais eksponatais ir atminimo dovanėlėmis ištikimiausiems bičiuliams.
Vienas svarbiausių ir didžiausių 2016 m. darbų – atidaryti po restauracijos Maironio butą: 8 memorialinius kambarius. Taip pat – parengti įdomių parodų, literatūros vakarų, įgyvendinti edukacinių projektų.
Renginio metu aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas atliko literatūrinę-muzikinę programą, pritaikytą būtent 12 parodų ciklui „Istorija, verta muziejaus“, pianinu grojo Darius Kudirka. Aktoriai skaitė ištraukas iš senųjų raštų, rankraštinių knygų, skelbimą apie muziejaus atidarymą iš laikraščio „Lietuvos aidas“ (1936), Bernardo Brazdžionio laiško ir A. Miškinio rankraščių fragmentus, V. Mačernio „Sonetus“, J. Vaičiūnaitės, J. Degutytės, J. Ivanauskaitės eilėraščius. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi, ypač juos pralinksmino ištrauka iš T. Tilvyčio poemos „Usnynė“, už kurią rašytojas buvo apdovanotas Stalino premija. Muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė pristatė parodų, kurios bus rodomos kiekvieną mėnesį idėjas, papasakojo, kaip Maironis buvo vainikuotas laurų vainiku, prisiminė įdomią istoriją, kaip į muziejų pateko net 200 metų senumo gintaro karoliai, pagaminti iš vieno gintaro gabalo.
Renginio pabaigoje aktorė Olita Dautartaitė ir rašytojas Rimantas Marčėnas bei kiti renginio dalyviai pasveikino įsimintiniausią 2015 metų menininkę – rašytoją, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorę Aldoną Ruseckaitę.

Parengė redaktorė Marija Kaškonienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal