Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
14
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

JIE KŪRĖ LIETUVĄ

B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje lapkričio 9 dieną vyko vakaras, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Geri, prasmingi darbai visais laikais turėjo ir turės išliekamąją vertę, jei tik jie nesavanaudiški, visi tampa pažymėti prasmės, gėrio ženklu.
Valstybės šimtmetis kiekvieną mūsų kviečia į akistatą su savimi. Kaip eiti į šią svarbią mūsų valstybingumo dieną? Kaip ją įprasminti? Todėl prasminga prisiminti kūrusius Lietuvą signatarus Joną Basanavičių ir Antaną Smetoną; toks svarbus jų vaidmuo žadinant mūsų tautinę savigarbą. Violetos Bakutienės sukurta kompozicija-monospektaklis „Jie kūrė Lietuvą“ skirtas dviejų iškilių asmenybių atminimui.  Buvo džiugu matyti, kaip dėmesingai ir pagarbiai susirinkę žmonės klausėsi V. Bakutienės meninio žodžio, muzikos, susidomėję stebėjo ekrane rodomus vaizdus ir istorinius vaizdo siužetus. Atlikėja sugebėjo istorinę medžiagą pateikti itin subtilia literatūrine-muzikine forma.
Pasak V. Bakutienės, Jonas Basanavičius įsitvirtino mūsų sąmonėje kaip nacionalinės kultūros ženklas. Pats Nepriklausomybės akto pasirašymas buvo kaip simbolis – viršūnė, o kas buvo iki to? Koks tada buvo istorinis fonas, kiek būta diskusijų ir nesutarimų dėl pamatinių dalykų, svarbiausių akcentų…
„Labiau pažinti Joną Basanavičių, – teigė V. Bakutienė – galime vartydami jo dienoraštį. Tai ne tik asmeninių išgyvenimų, nuoskaudų ir atradimų liudijimas, bet ir Lietuvos ar lietuvių tautos ligos istorija. Basanavičius vis primena mums, jog privalome drąsiai jaustis lietuviais. O Basanavičiaus parašas Nepriklausomybės akte apvainikavo visą milžinišką jo darbą, prasidėjusį 1883 metais, kai carinę priespaudą kentusiems lietuviams sušvito „Aušros“ spinduliai...“
Antanas Smetona, pasak pranešėjos, labai gerbė J. Basanavičių, kurio pėdomis stengėsi sekti. J. Basanavičiaus laidotuvių dieną jis skyrė tokius žodžius: „Basanavičius kaip Mozė vedė mus pažadėtojon žemėn, laisvojon Lietuvon.“ Ko galima iš Prezidento Antano Smetonos pasimokyti? Nuolatinio savęs tobulinimo, juk tobulindamas save – tobulini pasaulį, kantraus siekimo, darbščios kasdienybės, gebėjimo susitarti, manevruoti. Negali nežavėti jo klasikinės literatūros ir filosofijos, kalbų išmanymas,  vidinė inteligencija. Jis buvo labai atsakingai reprezentuojntis šalį. Buvo, anot A. J. Greimo, padorus, tikintis, nes tikėjimas jam buvo labai svarbi egzistencijos sąlyga, buvo didis švietėjas, vienytojas, vadas.
„Mūsų šalis buvo praradusi nepriklausomybę. Tačiau kaip tik A. Smetona buvo tas, kuris buvo linkęs pasipriešinti, o vyriausybė ir vadinamasis ministrų kabinetas nusprendė kitaip. Jis yra tapęs įvairialype auka – kaip šmeižto ir kaip auka sovietiniais metais paskleistų minčių, kurių tikslas buvo įdiegti į didžiosios dalies lietuvių visuomenės sąmonę iškreiptą tiesą. Tad pasitikdami Valstybės atkūrimo šimtmetį turime kalbėti tiesos kalba”, – teigė V. Bakutienė, ragindama, pasitinkant atkurtos Lietuvos šimtmetį, savo drąsa ir idėjomis pralenkti laiką.

 

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė

Visa galerija
Atgal