Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
29
gegužės
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

IŠ PRINCESIŲ SALOS PAS GĖLININKĘ

Aktorė, rašytoja Birutė Mar Vaikų literatūros muziejuje svečiavosi labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ Jolantos Zigmantienės dėka. Per Ramintos Baltrušytės knygos „Kalvėnų miesto paslaptis“ – Nacionalinio vaikų literatūros konkurso pirmosios premijos laimėtojos – sutiktuves sužinojusi, kad muziejuje galima pavirsti princesėmis iš B. Mar knygos, pažadėjo rašytoją „atvežti“. Ir atvežė. Truputį vėluodamos mūsų improvizuotoje scenoje jos susėdo trise – Birutė, dailininkė Kristina Norvilaitė, Jolanta. Pašnekesį su J. Naujalio muzikos mokyklos ketvirtokais, jų mokytojomis ir keliolika vyresnių damų, tarp kurių buvo ir Birutės mama, rašytoja pradėjo nuo vaikystės, mokyklos prisiminimų. Pasirodo, Birutė taip pat baigusi naujalynę. Išgirdę tai vaikai iškart pajuto ryšį su pašnekove, klausiami drąsiai dalinosi mokyklinės kasdienybės įspūdžiais. Sugrįžusi į vaikystės laiką, Birutė sakė muzikos mokytis jai liepusi mama, todėl ant gaidų sąsiuvinio dažnai nutūpdavusi knyga, o iš mokyklinio gyvenimo labiausiai įstrigusios ne rimtos pamokos, o mokytojų nukrypimai į šalį. Štai matematikos mokytoja aistringai mėgusi liaudies šokius, tad tereikėdavę paprašyti pamokyti kokio šokio žingsnio ir suolai būdavo sustumiami į pasienį... Solfedžio pratimus ji sėkmingai „nusirašydavo“, o mokytojo rekomenduotą paskaityti knygą atsimenanti iki šiol. Lankė Birutė „Vilkolakio“ dramos studiją ir su joje kurtu spektakliu patekusi į Kauno muzikinį teatrą, suprato norinti būti tik aktore. Ją visiškai užbūrė didžiulė scena, repetuojantis orkestras, užkulisiai...  Po prisiminimų įžangos viešnios buvo paprašytos persėsti į žiūrovų vietas, tuomet prasiskleidė žalioji scenos uždanga ir visi išvydo penkias princeses – Ameliją, Faustiną, Juki, Mają, Smiltelę – vilkinčias prašmatniomis suknelėmis. Tai 2011 m. „Krontos“ leidykloje išleistos B. Mar knygos „Princesių sala“ veikėjos, kurias vaidino VMLR dramos studiją „Teatrapilis“ lankančios vyresniųjų klasių moksleivės. Prisistačiusios princesės, uždavė kiekvienai mergaitei-moteriai svarbų klausimą: „Kaip manote, ką reiškia būti princese?“ Atsakymą žinojo tik princesė Birutė, o norintiems į jį atsakyti visiems kitiems teks keliauti į salą pas Ameliją... Grįžusi į sceną, šalia prisėdus ir puošniosioms princesėms, viešnia tęsė pokalbį apie pasakos atsiradimo idėją, veikėjų vardus. Rašytoja pabrėžė svarbų dailininkės vaidmenį knygos gimime. Kristina sakė, kad piešusi princeses taip, kaip piešia jas mergaitės sąsiuvinių paraštėse, todėl jos tokios lengvos ir žaismingos. Birutei buvę labai smalsu, koks būsiąs knygos viršelis. Rezultatas maloniai nustebinęs – tik mažutė spindinti karūnėlė centre tarp rytietiškų ornamentų – „plunksnelių ar lašelių“, kaip interpretavo knyga labai susidomėjusios ketvirtokės. Naujausią Birutės knygą „Gėlininkė“, pelniusią minėtame konkurse antrąją premiją, iliustravo taip pat Kristina, tik iliustracijos čia jau kiek kitokios, nes vaizduojamas realus suaugusių žmonių pasaulis. Kūrinius konkursui reikėjo pateikti pasirašytus slapyvardžiu ir Birutė pasivadino savo mėgstamiausios rašytojos vardu – Astrida L. Paskaičiusi knygos ištrauką, autorė sakė, kad K. Urba apibūdinęs „Gėlininkę“ ne visai įprastai – tai tikras romanas vaikams.
Fondo direktorė Jolanta, pajutusi ketvirtokų entuziazmą, pakvietė juos dalyvauti A. Liobytės 100-mečiui skirtame inscenizacijų konkurse ir gauti dovanų tris fondo išleistas geriausias knygas. „Gėlininkę“ dovanų gavo visi renginio dalyviai, prieš tai palinkėję aktorei ir rašytojai visų gražiausių žemėje dalykų – šypsotis, smilteliškai žavėti, būti kūrybingai, išradingai, džiuginti Lietuvą gražiomis pasakomis ir vaidmenimis, net sukurti operą – o tai, pasirodo, esanti jos pati didžiausia svajonė.

Parengė Vaikų literatūros skyriaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal