Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

IRANAS – KITA MĖNULIO PUSĖ

Nors tai neseniai pasirodžiusios Mariaus Abramavičiaus knygos pavadinimas, bet jį galima rašyti ir be kabučių kaip itin taiklią metaforą, apibūdinančią šią šalį. Iranas – tai visiškai kitokia kultūra, žmonės ir, žinoma, gyvenimas. Tai tarsi kita Mėnulio pusė – apipinta mitais ir istorijomis, nes mes niekada jos nematėme – retas lietuvis gali pasigirti buvęs šioje šalyje. Bent akies krašteliu žvilgtelti į šį sausros ir karščio kraštą turėjome galimybę kovo 22 d., kai fotografas, keliautojas Marius Abramavičius Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatė knygą apie Iraną, kurioje jis dalijasi savo kelionių įspūdžiais.
„Žodis yra ir tuo žodžiu reikia tikėti. Nes žodis yra viskas.“ Paties knygos autoriaus žodžiais norisi prabilti apie šalį, kurioje dera persų kultūra, musulmonų tikėjimas, o kartais sublizga ir vakarietiškos kultūros perlai. M. Abramavičius Iraną apibūdina kaip žodžio kultūros šalį. Iškalbingumu čia pasižymi ne tik gidai, su kuriais jam teko keliauti po šalį, bet ir visi gyventojai, kurie mielai pasakoja savo šalies, miesto, kaimelio istoriją. Atvykėlį, o dar iš svetimos šalies, beveik kiekviename miestelyje sutiks išskėstomis rankomis, nes turistas čia – retas dalykas. „Sveikas atvykęs į mano miestą“, – tars vietinis ir pasiūlys užsukti pas jį išgerti arbatos, o tuo pačiu papasakos ir savo šeimos, giminės istoriją – europiečiui tik šypseną kelia kaip tikras iranietis net nemirktelėjęs išvardins vardus savo senelių, prosenelių, proprosenelių ir taip toliau iki Mahometo...
Pasakodamas autorius vis prajuokina publiką savo sąmojais, kartais nusišypsoti priverčia iraniečiams visiškai įprasti dalykai – vairavimo kultūros ypatumai ar tai, kad pavalgius pietus reikia pailsėti. Siesta prasideda maždaug nuo pirmos valandos ir tęsiasi iki penktos ar net šeštos – tuo metu net ir didmiesčių centrai ištuštėja, dingsta nuolatinės spūstys, užsidaro visos parduotuvės. M. Abramavičius vaizdingai nupiešė savo pirmąjį susidūrimą su šiuo reiškiniu – klausantis buvo galima pajusti kaip staiga nutyla miesto šurmulys, dingsta gatvėmis šmirinėję žmonės, lieka tik kaitra ir vienišas turistas, besistebintis vidurdienio ramybe.
Kad Iranas – ne arabų šalis, tą ne kartą savo pasakojime pabrėžė keliautojas, nors šis stereotipas ir yra gan gajus. Dauguma Irano gyventojų – persai. Visgi, kai kuriuos Lietuvoje populiarius stereotipus apie rytų šalis keliautojas patvirtino – laiko suvokimas ten tikrai kitoks. Kaip pasakojo keliautojas, jam prireikė net mėnesio, kad priprastų, jog pasakymas „keliausime rytoj“ nereiškia iškeliavimo iš pat ryto ar net ir apskritai rytoj, tai reiškia, kad bus keliaujama kažkada ateityje. Pozityvumo gal reiktų pasisemti ir lietuviams – iraniečių punktualumą puikiai atspindi posakis „Kada tu ateini, tai ir yra laiku“.
Pasakodamas fotografas rodė ir nuotraukas, kurios puikiai iliustravo istorijas. Keliaudamas po šalį M. Abramavičius aplankė daugybę miestų, istorinių ir kultūrinių paminklų. Gražią sąsają autorius atrado ir su Maironio lietuvių literatūros muziejumi – mylimiausio iraniečių poeto Hafezo knygos yra perkamiausios šalyje (po Korano). Iranas – poezijos šalis: kartą keliautojas net matė kaip pagerbdami jau mirusią poetę studentai klausosi jos poezijos tiesiog kapinėse prie kapo.
Visų keliautojo papasakotų istorijų neįmanoma čia surašyti, pasakojimas vyniojosi lyg siūlai iš kamuolio, autorius, rodydamas nuotraukas, keliavo po Iraną kartu už rankos vesdamasis ir mus, savo klausytojus. Pasakojimas užtruko net porą valandų, klausimai nesibaigė, atrodo, kad dar daug liko neatsakytų – argi tai ne puiki proga nuspręsti aplankyti Iraną? Na, o tiems, kurie artimiausiu metu to padaryti neplanuoja, belieka įsigyti knygą „Iranas – kita mėnulio pusė“ ir pajusti bent trupinėlį rytietiško dvelksmo.

Parengė ekskursijų vadovė Kristina Urnaitė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal