Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

IR VĖL PRISIMINTI

Ar tikrai skulptorius Bernardas Bučas – primirštas talentas, nepripažintas nei savo laiku, nei istorijai tęsiantis, stovėjęs ir likęs Salomėjos Nėries šešėlyje? Skulptorius, kurio kūrinių autorystės beveik nepamenam, nors pro jo nulietą Maironio horeljefą ant Katedros sienos, „Sėjėją“ šalia Karo muziejaus, net S. Nėries skulptūrą dabar jau Petrašiūnų kapinėse Kaune praeinam ne taip jau retai. Saulutė Genovaitė Markauskaitė, parašiusi storiausią monografiją apie skulptoriaus gyvenimą ir kūrybą, tikriausiai pripažintų, jog tai buvo darbštus, tačiau tyliai dirbęs menininkas. Vakarietiško išsilavinimo inteligentas, kuris žavėjo ne tik kūryba ir talentu, bet ir kaip atidus, geranoriškas, švelnus žmogus. Knyga „Skulptorius Bernardas Bučas“ ir siekė atskleisti visas šios asmenybės briaunas, išsimėčiusiuose rankraščiuose sugaudyti pasiklydusias gyvenimo detales ir papasakoti ypatingo likimo siužetą. O jį rašytoja susiejo ir su kitų žmonių istorijom, supynė margą, įvairiaspalvį audinį, kuriame viskas keistai susiję. Tie, kurie sausio 28 d. susirinko į S. Nėries memorialiniame muziejuje vykusį knygos pristatymą, išgirdo dar daugiau, nes renginyje dalyvavo menininką pažinoję, artimi žmonės.
Knygos sumanytoja ir iniciatorė yra Bernardo Bučo žmona Ona Bučienė-Obrikat, kuriai iki šiol sunku kalbėti apie šalia tiek metų buvusį vyrą. Tačiau ir pro ašaras ji gali papasakoti laimingos šeimos istoriją, primenančią nesibaigiančią šventę. „Man atrodo, kad Bernardas neturėjo jokių blogų savybių. Buvo ypatingo gerumo žmogus“, – sako O. Bučienė-Obrikat ir prisimena, kokį nepaprastą įspūdį jai, paprastai kaimo merginai, padarė pirmas apsilankymas žymaus menininko dirbtuvėse. B. Bučas tuo metu tikrai daug laiko praleisdavo dirbtuvėje, norėdamas kompensuoti nerimo kupinus metus po S. Nėries mirties. Dukra Rasa Bučaitė-Karaškienė prisimena, kad tėtis dirbo daug, labai daug, tačiau vėliau kartu su dukromis ilsėjosi, linksminosi, juokavo ir muzikavo su lygiai tokiu pat užsidegimu. Namai buvo kupini meilės, muzikos ir juoko.
Šventės įspūdis išliko ir dukterėčios Vitalijos Bučaitės-Lukšienės, kuri nuolat matė dėdės Bernardo barzdelėje paslėptą šypseną, prisiminimuose. Ji vaikystėje gyveno B. Bučo ir S. Nėries kartu statytuose namuose Palemone, į kuriuos tada jau kitur gyvenantis skulptorius atvažiuodavo į... obuolių skynimo šventę. Taip, net ir tokie kasdieniai darbai šeimoje galėjo virsti puota su gausiomis vaišėmis, artimu bendravimu ne tokiais ir lengvais laikais.
S. Nėries memorialinio muziejaus įkūrėjui Stanislovui Petrauskui pažintis su Bernardu Buču buvo neįkainojama dovana. Kas būtų galėjęs daugiau papasakoti apie poetę, jei ne jis. „Mes labai daug bendravom, dažnai lankydavausi Bernardo dirbtuvėse, manau, kad turėjau jam gerokai įkyrėti, nes trukdžiau dirbti, tačiau niekada negirdėjau net menkiausio priekaišto, priešingai – visada buvau laukiamas jo ir Onutės namuose, kuriuose buvau svetingai vaišinamas“, – prisimena St. Petrauskas, kuris dabar žino net ir tai, ką Bernardas subtiliai nutylėdavo, nenorėdamas įskaudinti ar atskleisti nemalonių kitų žmonių istorijų.
Deja, žmonių meilė nereiškė profesinės skulptoriaus sėkmės. Vos pradėjęs savo karjerą, dar net besimokydamas gimnazijoje, jis vieną po kitos skynė pergales įvairiuose dailininkų konkursuose, vėliau studijavo užsienyje, turėjo daugybę užsakymų. Tačiau sovietinėje Lietuvoje net nebuvo įleidžiamas į parodų sales. „Manau, kad tai pavydas. Tačiau net ir neeksponuodamas savo darbų, B. Bučas sugebėjo daryti įtaką, apie jį buvo kalbama“, – pasakojo skulptorius Sigitas Straigis, daug bendravęs su Bernardo sūnumi Sauliumi Buču.
Praeitin nugrimzdęs gyvenimas? Užmirštas menininkas? Dabar jau ne! Bernardą Bučą vėl sugrąžino S. G. Markauskaitės ir O. Bučienės knyga apie gražų žmogų ir ypatingą gyvenimo istoriją.
 

Straipsnį parengė ir fotografavo S. Nėries memorialinio muziejaus muziejininkė Audronė Meškauskaitė

Visa galerija
Atgal