Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

IGNAS ŠEINIUS – LIETUVIŲ IR ŠVEDŲ RAŠYTOJAS

Balandžio 14 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje paminėtos rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus (tikr. pavardė Jurkūnas) 125-osios gimimo metinės. Vakaro dalyviai ir lankytojai prieš šventinį renginį aplankė parodą „Aš dar kartą grįžtu“, kurią iš muziejaus archyvo eksponatų parengė muziejininkė Nijolė Raižytė ir dailininkė Inga Zamulskienė. Pagrindinį pranešimą apie I. Šeiniaus asmenybę ir kūrybą perskaitė prof. Sigutė Radzevičienė, monografijos „Neatrastasis Ignas Šeinius: Gyvenimas ir kūryba Švedijoje“ (Vilnius, 2011 m.) autorė, rašytojo archyvų tyrinėtoja, neskelbtų romanų iš švedų kalbos vertėja. Iš Lietuvoje esančių ir iš Stokholmo atgabentų rašytojo archyvų Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas leidžia I. Šeiniaus „Raštus“. Viso jų planuojama išleisti 14 tomų. Sovietams okupavus Lietuvą, I. Šeinius visam laikui pasitraukė į Švediją, čia daugiausia rašė knygas švedų kalba apie okupuotą gimtinę („Raudonasis tvanas“, „Stebuklo belaukiant“, „Raudonasis tvanas vėl užplūsta“ ir kt.). Vis tik prof. S. Radzevičienė pažymėjo: „Yra rašytojų, kurie geriausius savo kūrinius parašo jaunystėje, o paskui, kad ir kaip besistengtų, jų nepralenkia… Toks ir I. Šeinius, jis mums, lietuviams, labiausiai artimas kaip impresionistas, romanas „Kuprelis“, apysaka „Vasaros vaišės“… Taip pat prof. S. Radzevičienė samprotavo, kodėl kai kurių rašytojo kūrinių nepripažino ir nespausdino švedai. Skirtingas meno, stiliaus suvokimas, nepakantumas pašaipoms, ypač toms, kur buvo ironizuojami patys švedai… Įsitvirtinti švedų literatūros ir meno pasaulyje I. Šeiniui daugiausia padėjo jo žmona švedaitė Gertruda. Rašytojui 1959 m. mirus, ji rūpinosi jo neskelbtų rankraščių leidyba, vertimais į anglų kalbą.
Ištraukas iš I. Šeiniaus kūrinių skaitė aktoriai Vilija Grigaitytė, Henrikas Savickis, grojo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivės fleitininkės Eglė Gudaitytė ir Vaida Mikalajūnaitė (mokytoja Aušra Lukoševičiūtė, koncertmeisterė Aušra Gelusevičienė). Jubiliejinį renginį vedė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
 

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal