Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
lapkričio
2019

IDĖJŲ MUGĖ ATVEDĖ Į IGNALINĄ

2019 08 21: dangus aptrauktas pilka marška, nes Lietuva pravirko, neištvėrusi alinančios sausros... Negailestingai lietui pliaupiant važiuojame į Ignaliną. Įsukę į miestelio centrą, nerandame Ignalinos krašto muziejaus... Pasirodo, jis sujungtas su  kultūros centru – baltuoja modernių pastatų kompleksas. Muziejuje pasitinka direktorė Renata. Pakviesti kavos prieš muziejaus apžiūrą, šnekučiuojamės apie LMA sumanytą Idėjų mugę, išpuoselėtą Ignaliną, naują, vos septynerius metus gyvuojantį krašto muziejų. Pasirodo, visų šitų miesto gražumų iniciatorius – parlamentaras Bronys Ropė. Padejavusi dėl mažų algų ir etatų trūkumo (muziejuje dirba direktorė ir dvi muziejininkės), bet nusiteikusi optimistiškai (nes viskas dar priešaky), Renata vedasi mus į ekspozicijos pradžią. O ji įspūdinga, nes pailga salytė aukštais skliautais – santuokų registravimo vieta. Salę puošia spalvingas vitražas, vaizduojantis susiglaudusius jaunuolius – Igną ir Liną. Legenda apie vietinės mergaitės Linos ir belaisvio vokiečių riterio Igno tragišką meilę aiškinamas miesto pavadinimas. Trys vėliavos puikuojasi kampe – trispalvė, valstybės ir miesto. Ignalinos vėliavoje pavaizduotos trys baltos lelijos mėlyname fone. Ant sienų kabo įrėmintos vestuvinės nuotraukos – dešinėje senovinės, kairėje –šiuolaikinės. Šiuolaikinės daugiausia fotografuotos Rojuje – prie prof. Adomo Hrebnickio memorialinio muziejaus, Ignalinos krašto muziejaus padalinio. Lankytojus pasitinka vestuvinių rūbų „pora“ – jaunosios suknelė ir jaunikio kostiumas, menantys praeities laiką. Didžiulėje pagrindinės ekspozicijos erdvėje eksponuojami etnografiniai rakandai ir numizmatikos kolekcija. Įdomūs senieji pinigai – sidabro lazdelės su įpjovomis. Ties įpjova lazdelė buvo laužiama. Ant galinės sienos kraštiečio fotografo ir poeto A. Jakšto nuotraukos, vaizduojančios senuosius ignaliniečius, taip pat senovinė fotografavimo įranga. Šeimos iš Vilniaus atžala, apžiūrinėjusi senovinius daiktus, susidomėjo ant grindų stovinčia lentele su pakyla. Pasirodo, tai „prietaisas“, padedantis nusiauti aulinius batus. Antrame aukšte – laikinų kilnojamų parodų erdvė, ant stendų parengta garsių kraštiečių sportininkų ekspozicija, eksponuojama keletas senovinių muzikos instrumentų (direktorė padovanojo vietinio garsaus cimbolininko Jono Lechovicko diską). Čia akį patraukia Ignalinos miesto maketas su judančiomis detalėmis. Jame įtaisytame ekrane galima sužinoti apie žvejybą – pagrindinį šio ežerų krašto žmonių pragyvenimo šaltinį. Dar viršuje apžiūrėjome dvi skaitmeninės spaudos parodas:  „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“ ir „8,5 Ignalinos“. Pastaroji skirta Vietovardžių metams ir supažindina su vietovėmis, turinčiomis Ignalinos vardą. Parodų salėje šiuo metu eksponuojama fotografijų iš Etiopijos paroda. Vestibiulyje išbandėme Ežerūno siūlomus žaidimus liečiamame ekrane, šis personažas moko vaikus įsirengti stovyklavietę, supažindina su lino keliu, žvejybos įrankiais, kalvio amatu. Vestibiulio sienas puošia dailininko Prano Gudaičio, plenero organizatoriaus, paveikslų paroda. Pabaigoje aplankome Pabėgimo kambarį, pasak direktorės, vaikų labai mėgstamą. Skaitmeninis muziejus siūlo sužinoti paslėpto rakto vietą, atsakant į dvidešimt šešis kryžiažodžio klausimus, žiūrint į ant sienų kabančias ir telefone atgyjančias įvairių Lietuvos įžymybių nuotraukas. Muziejus turi tradicinių renginių – Pirmokų šventę, Aukso vainiko ir Sidabro vainikėlio parodas, pristatančias vietos tautodailininkų kūrybą. Padėkoję už ekskursiją, atsisveikiname su direktore. Dabar belieka sugalvoti edukacinės veiklos pasiūlymą jaunam Ignalinos krašto muziejui, nes toks buvo mūsų apsilankymo tikslas. 
 
 

Vaikų literatūros skyriaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė

Visa galerija
Atgal