Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

Į VĖJO IŠTIESTAS RANKAS

Juozo Grušo memorialinio muziejaus bičiulė, poetė Zita Gaižauskaitė, vėsų ir niūrų vasario 21-osios antradienį atvykusi susitikti su skaitytojais, praskaidrino gausiai susirinkusių kauniečių ir muziejininkių nuotaiką. Iki šiol poetė dažniausiai džiugino jaunuosius skaitytojus ir dalijo jiems posmus iš gausaus vaikams sukurtų eiliuotų knygelių (net 32 leidiniai!) kraičio. O šį vakarą poetės gerbėjai galėjo „iš pirmų lūpų“ susipažinti su neseniai pasirodžiusia jos knyga „Į vėjo ištiestas rankas“ ir dalyvauti rinktinės sutiktuvėse. Ši rinktinė – trečioji Z. Gaižauskaitės knyga suaugusiems, po ilgokos pertraukos („Žiūri žvaigždės“, Kaunas, „Aušra“, 1997 m. ir  „Tarp žodžių ir širdies“, Kaunas, „Aušra“, 2000).
Poetė susirinkusiems papasakojo apie rinktinės „Į vėjo ištiestas rankas“ gimimą, prisipažino, kad „šie eilėraščiai – viso gyvenimo kraitis. Surinkti, sudėlioti džiaugsmo trupinėliai, skausmo akmenėliai kaip amžini lietaus lašai pabyra iš ištiestų vėjo rankų“. Z. Gaižauskaitė iš atminties skaitė eiles, skirtas gimtinei, jos gamtai, su pagarba ir meile prisiminė savo tėvelius ir mokytojus. Poetė atsigręžė į skaidrius vaikystės prisiminimus, pakiliai, šviesiai, o kartais ir su ironija kalbėjo apie meilės išgyvenimus, atvirai ir širdingai dalijosi apie netekties skausmą, ilgesį... Rimtas eiles keitė netikėtai išsprūstantys linksmumo pliūpsniai. Puikios skaitovės talentu apdovanota Z. Gaižauskaitė į savo improvizuotą programą visai nelauktai įtraukė ir mokinius. Du jaunuosius žiūrovus ji pakėlė nuo kėdžių ir trumpam pavertė artistais, dalyvaujančiais linksmoje varliuko Kvaksiuko kelionėje.
Poetei gražiai antrino autorinės dainos atlikėja, muzikos pedagogė Jūratė Dailydėnienė, atlikusi vokalinius kūrinius pagal Z. Gaižauskaitės žodžius – „Ramybės uostas“, „Mamos atminimui“ ir daugelį kitų. Žinomą dainą „Viltis“ kartu su atlikėja nuoširdžiai dainavo ir publika, gal dėl to, kad lauke dar taip šalta, sninga, o jau čia pat vyturio diena... Tarsi užkalbėjimas skambėjo: „Sutemų gniūžtes į langus mėto, / Kas jisai, tas keistas juokdarys? / Aš prašau, kad Dievas jam padėtų. / Jis tikriausiai taip ir padarys. / Ir lėtai per visą naktį snigtų, / O ryte pragystų vyturys. / Aš prašau, kad Meilė nepaliktų / Ji tikriausiai taip ir padarys.“ 
Renginio dalyviai dar kartą įsitikino, kad Z. Gaižauskaitės eilėraščiams būdingas artumas gamtai, ryškūs vaizdai,  melodinga intonacija, taupi forma ir neblėstanti gerosios vilties nuojauta.
 
Gyveni, gyveni, gyveni
Žolėje, tyloje, akmeny.
Ir tiki, kad tavo dvasia
Amžinai pasiliks žieduose.
Pasiliks tavo žodžiai, keliai,
Tavo pėdos, įmintos giliai.
Tavo saulė ir tavo lietus.
Gal tik tu pakartoji kitus?
O gal dar gėlių akyse
Nenubudusi tavo dvasia.
 
Parengė Juozo Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė
Visa galerija
Atgal