Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
10
gruodžio
2018

GYVOSIOS ISTORIJOS KELIAIS

Kalbos premijos laureatė, lituanistė Violeta Bakutienė rugsėjo 18 dieną Juozo Grušo memorialiniame muziejuje susirinkusius kauniečius įtikino, kad LDK Istorija gali būti papasakota per iškilių asmenybių gyvenimo, kasdienybės detales. O lietuviško kraujo išties nemažai pasklido įvairiose Rusijos valdovų dinastijose. Tad keliavome ieškodami lietuviškosios gyvensenos pėdsakų. Žvalgėmės po Didįjį Naugardą, kurį dar nuo Gedimino laikų valdė Gedimino sūnus Narimantas.
Iš programoje pristatytų asmenybių buvo paminėta ir Imperatorė Jekateriną II (1729–1796). Būtent jos valdymo metu 1772 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalino Lietuvos-Lenkijos respubliką, o 1795 m., po III padalinimo, ji išnyko iš politinio žemėlapio. Lietuva atsidūrė Rusijos sudėtyje.
Žiūrovai galėjo virtualiai aplankyti netoli Sankt Peterburgo, Puškino mieste pastatytus Jekaterinos rūmus ir pažvelgti į atkurtą, paslapčių gaubiamą Gintaro kambarį...
Minėdama Fiodorą Dostojevskį, programos atlikėja prisiminė retai kam žinomą faktą, kad jo tėvas buvo kilęs iš buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (dabartinėje Baltarusijoje) ir save jis pavadindavo lietuviu: „Mes, Dostojevskiai, esame lietuviai“... Didis rašytojas teigė: „Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas”.
V. Bakutienė savo išmoningai ir subtiliai pateikta, turtinga vaizdais ir muzikiniais intarpais, programa kvietė prisiminti stiprius ir valingus žmones, savo garbei ir ateičiai nuveikusius didingus darbus, sukrovusius materialius ir dvasinius turtus, palikusius stiprybės ir išlikimo, orumo ir išdidumo, pagarbos savo žemei ir protėviams ženklus: „Juk didžiuojamės Lietuvos istorija – su visais iššūkiais, tragedijomis ir džiaugsmais; nes tai – mūsų istorija, tai – mūsų laiko pilnatvė... Tad verta atsakingai ieškoti lietuviškosios gyvensenos pėdsakų...“
 

Parengė J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė,
nuotrauka Antano Bakučio

Visa galerija
Atgal