Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
rugsėjo
2018

„GYVENU LIETUVAI“

Lietuvos 100-čiui skirtų renginių vainikas pasipuošė dar vienu išskirtiniu žiedu: birželio 21-osios popietę Maironio lietuvių literatūros muziejaus svetainėje buvo pristatyta prof. dr. Juozo Skiriaus knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“. Šioje knygoje analizuota viena siaura sritis, kurios esminė tema – išeivių parama Lietuvai. Knygoje paskelbta per 400 iliustracijų.
Renginyje dalyvavo iš Čikagos atvykusi knygos sumanytoja, iniciatorė, leidybos vadovė, „Draugo“ fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė; knygos recenzentas dr. Ramūnas Kondratas; Užsienio reikalų ministerijos atstovas Marijus Gudynas. Savo atsilankymu pagerbė J. E. Sigitas Tamkevičius. Renginio metu dailiai kankliavo Jurgita Senkutė. Muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė pristatydama svečius pasidžiaugė, kad tai ne pirmas ponios M. Remienės renginys Maironio namuose. Keletą kartų Maironio svetainėje jau buvo pristatytos jos inicijuotos ir išleistos išeivių veiklai apžvelgti skirtos knygos.
M. Remienė pasveikino visus susirinkusius, trumpai nusakė savo gyvenimo kelią, įvardindama svarbiausius siekius. Kartu su tėvais, bėgdami nuo sovietų okupacijos, pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, o vėliau – Amerikoje. Nuo pirmų dienų ji įsitraukė į lietuvybės puoselėjimo darbą. Buvo skautė, ateitininkė, gyvenime vadovavosi devizu: „Dievui, Tėvynei ir artimui.“ M. Remienė susijaudinusi teigė: „Gyvenu Lietuvai, viską paaukojau Tėvynei.“ Viešnia papasakojo kaip gimė ši knyga, kas ją paskatino imtis tokio sunkaus darbo. Prieš kelerius metus, kalbėdama su anuometiniu konsulu Čikagoje M. Gudynu, buvo jo paraginta parengti kažką monumentalaus, išliekančio... ne dainų ar muzikos festivalį, ne vieno vakaro renginį-minėjimą, o knygą apie išeivių pasiaukojimą Lietuvai. M. Remienė priklauso seniausio lietuvių laikraščio „Draugas“ direktorių tarybai. Ji puikiai žinojo, kad laikraštis sukaupęs didžiausius turtus – archyvus. Tad „Draugo“ dokumentinis paveldas tapo masinančiu žinių šaltiniu. Reikėjo tik surasti knygos autorių, kuris patyrinėtų šią medžiagą, realizuotų sumanymą. Šį savo projektą p. Marija išdėstė dr. J. Skiriui, kuris šiek tiek laiko mąstė, bet galiausiai priėmė pasiūlymą. Jis atliko ypatingą, titanišką darbą.
P. Marija rinko aukas knygos išleidimui. Visi aukojusieji yra įrašyti į knygos puslapius. Besidžiaugdama šia knyga, kukliai prasitarė, kad ji buvo „tik įrankis Dievo rankose, realizuojant šią idėją.“ Dabar džiaugiasi, kad knyga tampa mažu paminklu išeivių darbams įamžinti.
Neabejotini laurai tenka knygos autoriui, prof. J. Skiriui, kuris pasišventęs įtemptai dirbo: rinko, tyrinėjo, apibendrino ir pateikė skaitytojams monumentalią studiją. Pradėdamas savo kalbą, jis dėkojo visiems, prisidėjusiems prie knygos parengimo ir išleidimo. Pagarbiai dėkojo savo, deja, jau buvusio Lietuvos Edukologinio universiteto kolegoms, recenzentams, patarėjams, o svarbiausia – šeimai, kantriai ir rūpestingai remiančiai jo darbą.
Dr. J. Skirius prisiminė, kaip pradėdamas mokslininko karjerą susipažino su V. Liulevičiaus knyga „Išeivijos vaidmuo nepriklausomos Lietuvos atstatyme iki 1940“. Anuomet susidomėjęs skaitė knygą ir šmėkštelėjo mintis: „O kas parašys toliau apie išeivių gyvenimą ir veiklą....“ Po daugelio metų likimas padiktavo jam atsakymą – pačiam teko imtis atsakingo darbo. Tad dr. J. Skirius V. Liulevičių laiko savo mokytoju. Prie knygos dirbo nuo 2014 metų. Tyrinėti įvairūs archyvai – Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC), Amerikos lietuvių katalikų archyve (ALKA), Balzeko muziejuje, Mažvydo bibliotekoje, Mokslų akademijos bibliotekoje, Valstybės archyve ir kt. Jis džiaugėsi, kad jau buvo gerokai patyrinėti ir apibendrinti archyvai iki 1940 metų, tad naudojosi kolegų istorikų darbais. Tačiau buvo visiškai netyrinėtų ir neanalizuotų dešimtmečių. Apibendrindamas darbą, dr. J. Skirius teigė, kad išanalizuota ir apibendrinta dešimties stambių organizacijų veikla. Surinkta daug vertingos ir naudingos informacijos. Šiame darbe padėjo daugelis išeivijoje gyvenančių veikėjų, bet buvo tokių, kurie net neatsakė į laiškus. Itin daug žinių pasisėmė iš spaudos: „Atsiverti ir skaitai, jauti gyvenimo pulsą – jokios cenzūros nėra.“ Dr. J. Skirius dėkojo recenzentui dr. R. Kondratui, Lietuvos istorijos instituto dr. V. Stravinskienei, JAV Lietuvių bendruomenės atstovei Lietuvoje D. Cidzikaitei. Pasakodamas apie knygos parengimo „užkulisius“, juokaudamas paminėjo, kad susirašinėjant su p. Marija, jam beveik nuolat buvo „kalama“ – „Tu neparašysi šios knygos...“ Tai aitrino, kaitino, stūmė atkakliai judėti tikslo link.
Dr. R. Kondratas pasidžiaugė šia ypatinga knyga, paryškindamas jos itin svarbią išliekamąją vertę. Tai knyga, kurią skaitys kartų kartos. Atliktas itin kruopštus darbas, vien pavardžių rodyklėje per 2000 pavardžių. Ši knyga – kaip enciklopedija. Apžvelgdamas ją, pasidžiaugė naujai sukaupta ir apibendrinta 1998–2018 m. archyvine medžiaga. Pats R. Kondratas, gyvendamas Amerikoje, žaidė beisbolą, tad suteikė autoriui žinių apie šią sporto šaką. Ir dar priminė, kaip lietuviai Amerikoje „varstė“ kongresmenų duris, įtikinėdami, kovodami už laisvės atgavimą Lietuvoje. Tad visi šie įvykiai ir sugulė į knygos puslapius. Dr. R. Kondratas iškėlė mintį, kad vertėtų išleisti knygos trumpesnį variantą ir išversti ją į anglų kalbą.
Marijus Gudynas pasveikino knygos autorių ir p. M. Remienę. Jis pasidžiaugė knyga, kuri daugeliui lietuvių leis susipažinti su išeivių gyvenimu ir jų darbais už Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą. Priminė, kad išeivijoje buvo surinkta per milijoną lietuvių parašų, reikalaujant Lietuvai Nepriklausomybės. Paminėjo įdomų faktą apie susitelkusių jaunų savanorių būrį: apsiginklavę vyrai ketino vykti vaduoti Lietuvos, tačiau Amerikos valdžios buvo sustabdyti ir nuginkluoti. Išties istorija yra įdomi. M. Gudynas teigė, kad kai kas net Kristupą Kolumbą, atradusį Ameriką, kildina iš lietuvių – Jogailos giminės. „Manau, kad ši knyga, kaip pasiaukojančio darbo pavyzdys turi būti padovanota Lietuvių bendruomenėms Airijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Olandijoje, Rusijoje ir kt. Nes žmogus, nežinodamas savo istorijos, pasmerktas likti vaiku.“
J. E. Sigitas Tamkevičius pasidžiaugė šia ypatinga knyga. Jis priminė svarbų istorinį faktą – jo leidžiamų „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikų“ platinimą svetur. Pirmučiausiai nusiuntė „Draugo“ redakcijai. Vėliau sužinojo, kad „LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių kalbas. Išeivių dėka „Kronika“ buvo skaitoma plačiame pasaulyje, būtent iš šių knygų visas pasaulis sužinojo apie situaciją Lietuvoje.
Baigiantis renginiui didelis būrys sveikintojų dėkojo profesoriui J. Skiriui ir p. M. Remienei. Aktorė Virginija Kochanskytė dėkojo pastarajai už pakvietimą gastroliuoti po lietuvių kolonijas su V. Kudirkos programa. Begalinį dėkingumą p. M. Remienei išsakė Ariogalos šaulių sąjungos atstovai. Buvo sujaudinti jos dėmesio: prieš kelerius metus Ariogalos šauliai, vadovaujami Andriaus Baltronio, pradėjo rekonstruoti Prisikėlimo apygardos partizanų štabo bunkerį. Jiems stigo pinigų ir pirmoji pagalbos ranką ištiesė M. Remienė. A. Baltronis teigė, kad reikia mokytis iš šios kilnios asmenybės „kaip mylėti, saugoti, branginti mūsų Lietuvą. Visuomet džiaugiuosi ir didžiuojuos būdamas Lietuvos pilietis, bet dar labiau didžiuojuos, kad esu sutikęs tokį žmogų kaip Marija. Jai sunku iš jaudulio, iš meilės sakyti žodį Lietuva. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes turim mokytis iš jos ir vertinti tai, ką turim. Prieš dešimt metų pradėjom bunkerio atstatymą. Partizanų vardai neturi būti užmiršti, jų atmintį reikia įprasminti. Todėl dėkoju, kad ji pirma ištiesė pagalbos ranką. Būdamas šalia tokių žmonių, kaip Marija, jaučiuosi mažytis mažytis taškelis visos Lietuvos plotmėje.“ A. Baltronis šaulių vardu įteikė M. Remienei už meilę Lietuvai Nepriklausomybės 100-čio medalį.

 
Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Babonaitė-Paplauskienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal