Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
30
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

GERA KNYGA YRA TIKRA KNYGA

Kovo 21-ąją – pasaulinę Poezijos, Miego, Lėlininkų dieną – Vaikų literatūros muziejuje šurmuliavo mažyliai su mamom ir tėčiais, atėję į leidykloje „Tikra knyga“ išleistų  „Meškių istorijų“ sutiktuves. Leidėjai Daiva ir Jaunius atvyko su knygų autorėmis Rasa Kaper ir Evelina Daciūte, gyvenančiomis Olandijoje ir Kinijoje, susitikti su skaitytojais, pristatyti knygas. Pirmiausia muziejaus vestibiulyje buvo pakabinta Rasos pieštų iliustracijų parodėlė. Mažučiai, įvairiaspalviai, įmantriai pasipuošę meškučiai, preciziškai nupiešti spalvotais pieštukais įdėmiai žvelgia į žiūrovą ir tarsi prašosi prakalbinami. O prabyla jie dviejose puikiai išleistose knygose „Lubinų labirintas“ ir „Medaus mainai“. Knyga paprastai gimsta rašytojo galvoje, „įsijungus vaizduotės mašinai“. Šių knygų atsiradimo istorija kiek kitokia. Pradžioje buvo meškiai – Rasos pasiūti kolekciniai žaislai, išsibarstę po visą pasaulį, apsigyvenę toli nuo Lietuvos. Tada dviejų menininkių pažintis įkvėpė siūtinukams naują knyginę gyvybę. Suaugėlius domino meškių siuvimo ir piešimo procesas, o mažiesiems labiau rūpėjo ant stalelio pūpsantys trys originalai – Arnoldas, kuris bijojo tamsos, teta Adelaidė, sūrio mėgėjas Benediktas.Tad jie nenuilstamai šmirinėjo apie autores, taikydamiesi bent paglostyti žaviuosius meškius. Paklaustos apie vaikystės skaitinius, abi menininkės sakė buvusios tikros knygų graužikės ir uolios M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos lankytojos. Evelina prisiminė su drauge pasiimdavusios po septynias knygas (nes daugiau neduodavo) ir per savaitę pasikeisdamos perskaitydavusios. Gyvenimo meile Rasai tapo A. Milno Mikė Pūkuotukas, o Evelinai labai įspūdingi buvę F. Kuperio ir K. Majaus indėnai. Sujaudino leidėjos Daivos vaikystės skaitymo patirtis. Tėčio padovanotą M. Vainilaičio knygelę perskaitė, išmoko mintinai ir išmetė į šiukšlių kibirą. Paklausta, kodėl taip padariusi, atrėžė – jau viską perskaičiau, nebereikalinga. Tada gavusi pirmą pamoką iš tėčio apie tai, kam reikalingos knygos. Evelina, istorijų autorė, prasitarė, kad kurti skatina jos vaikai – gimus pirmajam ji ėmusi piešti, sulaukus antrojo ėmė lipdyti iš molio, o trečiasis įkvėpęs rašymui. Bruzdantys, nenustygstantys vietoje būsimieji skaitytojai buvo pavaišinti keptais meškiukais, o tėvelius pakvietėme įsigyti knygų, kad galėtų skaityti istorijas, kurių klausaisi kvapą sulaikęs, akis išpūtęs ir girdi, kaip musė zirzia kambario kertėje...

Parengė Vaikų literatūros muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė

Visa galerija
Atgal