Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

GABRIELEI PETKEVIČAITEI-BITEI – 155

Balandžio 28 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje paminėtos rašytojos, literatūros kritikės ir pedagogės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 155-osios gimimo metinės. Rašytojos gyvenimas daugiausia susijęs su Panevėžio kraštu (gimė Puziniškio dvare, mokytojavo Panevėžyje), todėl buvo smagu klausytis viešnių iš Panevėžio emocingų ir prasmingų pasisakymų. Rašytojos kūrybos tyrinėtoja Jerutė Vaičekauskienė (sudarė ir išleido papildytą G. Petkevičaitės „Karo meto dienoraštį“, knygą „Gabrielė – sielos, ne luomo bajorė“) teigė, kad iki šiol nebuvo išleistas pilnas „Karo meto dienoraštis“. Sovietmečiu išleistuose „Raštuose“ nėra vietų, kur neigiamai rašoma apie bolševizmą, o trečias tomas apskritai nebuvo publikuotas. Panevėžio krašto apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė kalbėjo, kad rašytoja savo kūryboje atsiskleidžia kaip didžiausia humanistė, jautriai žiūrėjusi į žmogaus prigimtį. G. Petkevičaitė buvo pacifistė, taikos ir kultūros žmogus. Kai vokiečių kareiviai, šeimininkavę Puziniškyje primojo pasaulinio karo metais, paklausė, ką provincijos užkampyje veikia tokia išsilavinusi inteligentė, G. Petkevičaitė atsakė: „Kas pakeis mane? Kas skleis šviesą?“ Vokiečiams tai nepatiko, jiems atrodė, kad ji turi gyventi Berlyne, juk ir vokiškai laisvai kalba...
Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė apgailestavo, kad Panevėžyje uždarytas G. Petkevičaitės-Bitės memorialinis muziejus, kad valdininkai taip ir nesuranda lėšų jo restauracijai ir atkūrimui. O juk G. Petkevičaitė buvo ne tik rašytoja, bet ir 1920 m Seimo narė, kandidatė į Lietuvos prezidentes, aktyvi kovotoja už moterų teises, „Varpo“ ir „Ūkininko“ laikų žurnalistė, ne tik Panevėžio krašto žymi asmenybė, bet ir visos Lietuvos ryškus šviesulys.
Rašytojas Petras Palilionis, 2014 m. parašęs ir išleidęs dramą „Metai Tamsčiuko atokaitoj“, jau seniai domisi G. Petkevičaitės-Bitės asmenybe, žavisi jos visuomenine, kultūrine ir altruistine veikla. Rašytoja globojo brolio Vladislovo vaikus, Bernardą Bučą, užaugino našlaitį Antaną Kasperavičių, įkūrusi labdaros draugiją „Žiburėlis“, parėmė ne vieną neturtingą moksleivį. Knygos įžangoje P. Palilionis apie savo dramos herojų Antaną Kasperavičių rašo: „Mažametis, visiškų varguolių vaikas, mirtina TBC sirgęs našlaitis, pasiaukojamai išglobotas garsiosios rašytojos, įgimtų gabumų dėka tapo veikliu pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikų agronomu, pedagogu, muziejininku, visuomenės veikėju.“
Renginį vedė muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, kuri taip pat seniai tyrinėja G. Petkevičaitės, Žemaitės ir P. Višinskio gyvenimus bei kūrybą. Renginio dalyviai turėjo progą apžiūrėti muziejuje veikiančią parodą „G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimas ir veikla Puziniškio dvare“. Parodą iš muziejaus archyvo parengė muziejininkė Nijolė Raižytė ir dailininkė Inga Zamulskienė. Nespėjusieji jos pamatyti, tegul nenusimena, paroda veiks iki šių metų pabaigos.

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal