Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ESKIZAI BALIUI DIDŽIAJAM

Šių metų Sruogos gimtadienį susitikome paminėti Maironio namuose. Prie šachmatų stalelio aktoriai Dalia Storyk (inscenizacijos autorė) ir Remigijus Vilkaitis per biografijos faktus bei poeziją  pristatė rašytoją, kuris vasario 2-ąją būtų šventęs 121-ąjį gimtadienį. „Eskizai Baliui Didžiajam“ – ekspresyvus pasakojimas apie nenuspėjamą, įdomią, dramatiško likimo asmenybę. Naeatsitiktinė ir sceninė atributika – šachmatai, charakteringai įprasminę dialogo atmosferą bei pabrėžę išskirtinį pomėgį (daugiau apie B. Sruogos šachmatus>>).
Nemažai dėmesio skirta Sruogos vaikystei, tėviškės vaizdiniui, tradiciniam žmogaus ir gamtos ryšiui – pirminiam Sruogos poezijos impulsui. Neužmirštas Sruoga – kritikas, Teatro seminaro įkūrėjas, dramaturgas.
Iliustruoti studijų – Rusijos bei Vokietijos – laikotarpiai, pažintis su Jurgiu Baltrušaičiu, Maksminu Gorkiu, jaunystės laikų drauge Valerija Čiurlionyte: „Pasirodo aukšta, liesa, truputį sulinkusi žmogysta ilgais plaukais, po kaklu parištas didelis kaspinas (mėlynas su baltais taškais). Aš klausiu: „Kas čia per čiučela? – Taigi tavo ieškomas Sruoga“, – atsako man.“  
Prisimintas pirmasis susitikimas su Vincu Mickevičiumi-Krėve, kuomet Sruoga buvo ką tik grįžęs iš studijų: „Vaikštome su Faustu Kirša Vilniaus gatvėmis. Staiga matau, sėdi ant šaligatvio kažkoks keistas jaunuolis. Kojos ilgos, apautos sandalais, ilgi iki pečių plaukai. Didžiulė marškinių iškirptė. Ant kaklo mataruoja karoliai. F. Kirša pasakė, kad tai esąs poetas Balys Sruoga, ir pasiūlė susipažinti. Ne, ne, pasakiau, su tokiais nenoriu jokių pažinčių.“
Ekranizuota įdomi istorija, pavadinta „pypkių mainais“. O prasidėjo ji gūdų karo metų vakarą Didžiojoje gatvėje Vilniuje, netikėtai susitikus Sruogai ir Borutai. Kalba buvo nelinksma, sukosi apie inteligentų areštus, būtinybę slapstytis, saugotis. Sruoga išsitraukė pypkę ir netikėtai pasiūlė Borutai mainytis. 1943 metų kovo 16-osios naktį Sruoga buvo suimtas ir su lietuvių inteligentų grupe įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Iš lagerio į savo butą, esantį Tauro gatvėje Vilniuje, profesorius grįžo po dvejų metų.  Jį sutiko tuometiniai buto gyventojai, kurių tarpe buvo ir  Boruta, įsikūręs Sruogos kabinete. Sruoga išsitraukė pypkę, kurią jam prieš pusantrų metų į koncentracijos stovyklą atsiuntė žmona, garsiai Borutai tardamas:  „O tavo pypkė, trauk ją velniai, išlėkė pro Štuthofo kaminą [...] Štai čia mano lagerinė pypkė... Žmona atsiuntė...“. Tai buvo ankstesnioji jo pypkė, kurią Boruta įdavė Vandai Sruogienei, kad ši persiųstų ją kalinčiam vyrui.
Gyvenimo ir kūrybos fragmentai, Sruogos požiūriai bei polėkiai perteikti dinamiška inscenizacijos struktūra – moderni ir įtaigi retrospektyva, įgalinanti ir susipažinti, ir prisiminti.

 

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus muziejininkė Vaida Bareišaitė,
nuotraukos Zenono Baltrušio 

Visa galerija
Atgal