Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugsėjo
2018

EILĖRAŠČIAI ATEINA NEKVIESTI...

Dauguma klausytojų, gausiai susirinkusių į Edmundo Janušaičio kūrybos vakarą „Debesų sala Žaliakalnyje“ pastebėjo, kad seniai besiklausė tokio laisvo ir jaukaus rašytojo bendravimo su publika ir taip išraiškingai skaitomų eilėraščių. Speiguotą vasario 23 dienos vakarą Juozo Grušo namuose Edmundas prisiminė nuostabių istorijų apie mylimo Žaliakalnio pasaulį, apie laikus, kai sugyveno visų tautų kaimynai, kai nerakindavo durų arba namų raktą palikdavo po kilimėliu, pasakojo apie vaikystės ir jaunystės išgyvenimus, dalijosi sovietmety besikalančių laisvės daigų atmintimi, šalies ir žmonių atgimimo viltimis, bardų žygių per Lietuvą potyriais, šiandieninės tėvynės ir miesto aktualijomis, džiaugėsi atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimais šalies provincijoje su paprastais žmonėmis, kurie šaltose salėse klausėsi jo eilių ir dainų...
Poetas pripažino, kad gyvena iš dangaus malonės, kad daug dirba, mėgaujasi rašymu, atviru bendravimu, kad visi šie dalykai praturtina, apsaugo nuo vienatvės ir depresyvių nuotaikų. Pajuokavo, kad eilėraščius ne rašo, o tik užrašo – jie ateina nekviesti, ir, jei nespėju užrašyti, jie iškeliauja kitur... Aš nesu kišeninis poetas – nelaukiu įvertinimo ir premijų ir net neturiu rašomojo stalo, bet tikiu, – kas lemta, tai įvyks...
Šiltą, margaspalvę diskusiją su publika, malonų klaidžiojimą dvasingumo paieškų labirintais, keitė žaismingai perskaityti prozos knygų fragmentai, poezijos posmai iš anksčiau išleistų rinkinių „Nesupakuoti“ ir  „Fronto angelas“  bei naujausios, žmonai dedikuotos knygos „Debesų sala“. Eilių autorius atskleidė, kad ši dailininko Gintauto Velykio patraukliai iliustruotais viršeliais knygelė – švelnių, dailiai nušlifuotų kūrinių rinktinė ir tuoj po jos pasirodymo net trys eilėraščiai virto dainomis. Bardas, autorinių dainų atlikėjas E. Janušaitis atliko  ir romantiškų, ir dramatiškų melodijų, o programos pabaigoje publikai pritariant pakiliai skambėjo žinoma ir nepabostanti jo daina „Aukštyn, aukštyn“. Tarsi gražiausias palinkėjimas – kilti aukštyn, gyventi amžinai, mylėti amžinai...
Renginyje dalyvavęs dailininkas Raimundas Majauskas nupiešė smagių škicų – ir Edmundo Janušaičio, ir jo klausytojų...
 

Parengė ir fotografavo J. Grušo memorialinio muziejaus vedėja Nijolė Majerienė

Visa galerija
Atgal