Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„DVARŲ KULTŪRA: MOTERŲ RAŠYTOJŲ KŪRYBA“

Lietuvos muziejų asociacijos projekto „Lietuvos muziejų kelias“ 2016 m. tema „Dvarų kultūros atspindžiai“. Šiame projekte dalyvauja ir Maironio lietuvių literatūros muziejus, balandžio 26 d. atidaręs parodą „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimas ir veikla Puziniškio dvare“. Projektą papildė literatūros-muzikos vakaras „Dvarų kultūra: moterų rašytojų kūryba“, surengtas liepos 8 d. Vakarą vedusi muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė gausiai susirinkusiems lankytojams paaiškino, kodėl vakare aktorės Olita Dautartaitė ir Vilija Grigaitytė skaitys klasikių rašytojų G. Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės, Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos ir Lazdynų Pelėdos kūrybą. Šios garsios literatės gimė ir augo bajoriškos kilmės šeimose, jų tėvai turėjo galimybę samdyti privačius mokytojus, leisti į gimnazijas, universitetus, jos galėjo naudotis turtingomis bibliotekomis, bendrauti su mokslo ir meno žmonėmis. Bajoriška kilmė neužtikrino laimingo ir turtingo gyvenimo, vėliau visoms teko ir pavargti, pačioms savimi pasirūpinti, tačiau meno ir literatūros pasaulis, supęs jaunystėje, lydėjo jas visą gyvenimą.
Vakaro lankytojus užbūrė muzika, menanti klasikių laikus, dvarų kultūrą. Kūrinius atliko VDU Muzikos akademijos prof. Sabina Martinaitytė ir jos studentai, tarptautinių konkursų laureatai, Jurgis Jurašius, Martynas Žukauskas, pianistė doc. Audronė Eitmanavičiūtė. Labai mėgo muziką M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Dienoraštyje rašė: „Ak, ta muzika, kaip ji man širdį pagauna! Nuo pat kūdikystės, kaip tik atminti galiu, darė ji man tokio įspūdžio kaip niekas kitas. Atmenu, mamai užgrojus Šopeno maršą, negalėdavau niekados išklausyti lig galo: pradėdavau verkti ir išbėgdavau iš kambario. Paskui pati pradėjau mokytis muzikos ir mokiaus lengvai ir su dideliu noru.“
Pasiturinčiose šeimose augusios rašytojos buvo auklėjamos padėti vargstantiems, užjausti, joms buvo įdiegtos altruizmo, labdaros idėjos. Šios temos dažnos ir jų kūryboje. O. Dautartaitės perskaitytas G. Petkevičaitės-Bitės apsakymas ,,Nutrūko styga“ pasakoja apie heroję, atsisakiusią gražios lėlės, kad galėtų padėti vargšams. Dvarininkai neretai būdavo ir teisėjai, ir auklėtojai. Nuotaikingą epizodą, kaip dvarininkas sutaiko du valstiečius, O. Dautartaitė perskaitė iš M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“. Aktorės pasirinkimas buvo nelengvas, nes dialogai parašyti žemaitiškai.
Aktorė V. Grigaitytė, norėdama atskleisti spalvingą Žemaitės asmenybę, perskaitė ištrauką iš A. Ruseckaitės knygos „Žemaitės paslaptis“. Taip pat ji skaitė fragmentą iš Lazdynų Pelėdos (Marijos Lastauskienės) romano „Praeities šmėklos“. Lankytojai pajuto Paragių dvaro (čia užaugo seserys Sofija ir Marija Ivanauskaitės, pasirašinėjusios vienu Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu) dvasią, romantišką nuotaiką.


„Naktis jau buvo ir žmonės dvare miegojo, kada pro nerakintus sodo vartelius tyliai kaip šešėlis įslinko keleivis ir sustojo ant tako. Tyla viešpatavo sename sode, tik protarpiais sukilęs vėjas atplėšdavo nuo medžių pageltusius lapus, kurie be garso klojosi ant žemės ir čežėjo po kojomis, primindami, kad vasara jau praėjo.“

Parengė Senosios literatūros skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė

Visa galerija
Atgal