Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
19
rugpjūčio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

DU GRAŽŪS RENGINIAI B. IR V. SRUOGŲ NAMUOSE

Kovo mėnesį B. ir V. Sruogų namai-muziejus pakvietė lankytojus į du renginius – literatūrines-muzikines kompozicijas, kurių sudarytoja ir atlikėja – lituanistė Violeta Bakutienė.
Pirmoji programa „Tautinio tapatumo ženklai – nepavaldūs laikui“, vykusi kovo 16 dieną, buvo skirta Knygnešio dienai. „Knygnešystė pasaulyje neturi atitikmens“, – teigė autorė. Po nesėkmingo 1863 metų sukilimo ypatingą darbą atliko knygnešiai, išsaugoję tautinės savasties šaknis. Per visus gūdžiuosius spaudos draudimo metus bene 2000 knygnešių, rizikuodami gyvybe, išėjo ginti lietuvišką žodį ir kalbą. Dažnai knygas slapta gabendavo valstiečiais persirengę kunigai, knygnešės būdavo ir moterys, slėpdavusios knygas po storais vilnoniais sijonais. Autorė pasakojo apie vyskupą Motiejų Valančių – legalios lietuviškosios spaudos organizatorių, nurodžiusį lietuviškosios kultūros saugojimo kelius; apie pirmosios lietuviškos knygos autorių Martyną Mažvydą, vieną iš lietuviškosios raštijos kūrėjų Mikalojų Daukšą, Abraomą Kulvietį, Joną Bretkūną, Danielių Kleiną, Liudviką Rėzą, Povilą Višinskį, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, brolius Antaną ir Joną Juškas, Petrą ir Joną Vileišius, Vaižgantą ir kitus Lietuvos didžiavyrius, tautos atgimimo puoselėtojus.
Antroji programa „Rasoja mūsų širdys“, vykusi kovo 23 dieną, buvo skirta artėjančioms šv. Velykoms. Kiekvienais metais išgyvename Velykas, bet tas iš pažiūros pasikartojantis įvykis gali naujai prabilti į mus, gali mums duoti atsakymą į tai, ką tuo metu išgyvename... Tad vėl ir vėl dėliojame mintis, stengiamės nuraminti vidinius išgyvenimus, kad didžiąją pavasario šventę ne tik suvoktume mintimis, bet ir pajustume širdimi. O Velykos yra dovana. Kaip ir bet kurią dovaną, taip ir Velykas, reikia išdrįsti priimti, reikia pasiruošti priimti... Šiuo metu – Gavėnia, o jos akcentas – pasninkas. Tai kažko atsisakymas (ne tik mėsos, riebalų, bet ir šėliojimo, šurmulio), tai – valios ugdymas, savęs apribojimas, nepataikavimas savo įnoriams, tai susilaikymas nuo to, kas žeidžia ar iškreipia esminius mūsų santykius su savimi, su artimu, su Dievu. Galbūt tuo laiku galime atsisakyti to, ką labai mėgstam, kad per Velykas pasidžiaugtumėme savo stipria valia ir linksmai švęstumėm. Tad pasninkauk: nuo užgaulių žodžių, nuo peikimo, nuo pagiežos ir egoizmo. Visi turime tikslų, būtinų, tarp jų įsprauskime dar vieną – nebūti geresniam už kitą, bet būti geresniam už ankstesnį save, tuomet gal būtų lengviau nepasiklysti tarp kartais viliojančių menkaverčių dalykų... Ir tarsi pasitikrinti, ar neužmigęs manyje gailestingumo, atjautos jausmas... Palaiminga Ramybė apima visą kūną ir sielą, laimingas pasijauti atlikęs gerą darbą, paaukojęs savojo laiko, padėjęs kitam savo buvimu šalia, su atjauta ir meile kitą apkabinęs… Gilesnis šventės prasmės suvokimas mums suteikia laimės. Su metais vis kitaip traktuojam Laimės sąvoką. Suprantam, kad laimės visai nereikia ieškoti, nes ji kiekvieno mūsų viduje. Taip, kaip ir meilė, nes gimstame iš meilės, meilei gimstame... Tad tebūna šviesu aplink mus ir mumyse. Išsikvėpė tamsos laikas – gyvybė keliasi ir niekam nevalia gožti Didžiosios paslapties... O etnologas Aleksandras Žarskus siūlo neužmiršti, kad Velykų – didžios šventės – smaigalyje yra ne gamtos, bet žmogaus sielos pabudimas.“ (Violeta Bakutienė)
 

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus vedėja Birutė Glaznerienė,
Antano Bakučio nuotraukos

Visa galerija
Atgal