Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

DOVANŲ TROKŠTAME VISI

Sausio 21 dieną didžiausia Maironio namų salė pilnut pilnutėlė – prelato Vytauto Stepono Vaičiūno poezijos knygos „Dievo meilės dovana“ sutiktuvės. Anot muziejaus direktorės rašytojos Aldonos Ruseckaitės, susirinkusiųjų gausa – ženklas, jog žmonėms reikia grynos, švarios, suprantamos poezijos, taip pat žmogiškosios stiprybės, kurią šioje knygoje galima rasti... Dovanų norime visi. Ši – ypatinga, tarsi ištiesta angelo ranka: Rudeninis Saulės bučinys / Ankstyvą rytą / Taip maloniai prikelia / Ir glosto sielą / Jis – kaip motina, vaikystėj glaudusi / Prie mylinčios širdies kiekvieną. / Jau atsiveria nauja diena. / Vėl brendu į nežinomybę / Vis atrodo –  niekad negana... / Dievo dovanų juk begalybė. / Ar pajėgsiu iš naujo šviesti, / Kaip turėčiau?/ Juk taip Kristus liepė – / Būti švyturiu pasauliui / Kad kiti regėtų /...(Eilėraštis „Angelas paduoda ranką“). Arba: Ar ne dėl to Tu, Viešpatie, / Sutvėrei šį pasaulį, / Kad piktos dvasios jį valdytų. / Tu meilę žmogui dovanojai. / Tačiau ar pajėgiau suprasti – / Norėjau jos ar laukiau? / Lieku pats sau paslaptimi, / Gramzdinančia į neviltį siaubingą. / Tačiau man leidi bręsti Dieviška viltim / Apie tą ilgesingą Amžinybės grožį, / Pastoviai pasiliekant su Tavim / Taip išsvajotoje vienovėj... (Eilėraštis „Bręsk dieviška viltim“).
„Dievo meilės dovana“ – ketvirtoji prelato poezijos knyga. Joje per 60 eilėraščių. Gali atrodyti, jog kai kuriais atvejais sueiliuoti proziški, nedaug bendro su poezija turintys dalykai, yra pernelyg abstrakčių detalių, sentimentalumo.Tačiau vertėtų įsiskaityti  į knygos redaktoriaus poeto Roberto Keturakio įvadinį straipsnį. Jo nuomone, eilių rinkinį galima apibūdinti vienu žodžiu: tyrumas. Rinkinys pasirodė tuo metu, kai pasaulis užtemdytas įvykių ir reiškinių, ,,kurie sukrečia iki sielos gelmių, pasiglemžia ramybę, pasitikėjimą gyvenimo šviesiuoju dosnumu, viltingu žmogaus pašaukimu įveikti blogį. <…> Atidus skaitytojas Vytauto Vaičiūno kūryboje turėtų išgirsti psalmės intonacijų, įžvelgti kūrybinės raiškos savitumų, kai poetinių priemonių išradingoji, žaisminga visuma tarytum atitolsta ir išryškėja edukacinis turinys, moralinių orientyrų ženklai, pastangos priminti arba iš naujo įvardyti etines, moralines, tūkstančius kartų žmonijos istorijoje patikrintas egzistencinio žmogiškumo tiesas...“
Taigi, dovanų trokštame visi. Kai kada pavyksta gauti tai, ko pageidaujame, kai kada tai, ko nesitikėjome, kai kada – tai, ko nusipelnėme. Juk parašyta: „Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau sakęs: ,,Einu jums vietos paruošti!?“ Kai nuėjęs paruošiu, / Vė lsugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, / kad jūs būtumėt ten, kur ir aš“. (Jn14, 2–3). Ši Biblijos ištarmė taip pat iš Vytauto Vaičiūno knygos…

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal