Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
21
birželio
2018

BUVO BAISU IR GRAŽU

Baisiai gražių eilėraščių iš naujausios Daivos Čepauskaitės knygos panoro paklausyti M. Mažvydo pagrindinės mokyklos penktokai ir Vaišvydavos pagrindinės mokyklos šeštokai. Garbė jų mokytojoms! Dailininkės Ievos Babilaitės originalia technika iliustruotą knygą sudaro trys skyriai: „Gražūs eilėraščiai“, „Baisūs eilėraščiai“, „Virtuvės poezija“. Poetės paklausti apie baimę, vaikai vienas per kitą šaukė bijantys vorų, gyvačių, pelių. Visi labiau norėjo išgirsti baisių nei gražių eilėraščių, tad poetė skaitymą pradėjo nuo didelio kaip gaublys voro keliamos baimės, išsakytos eilėraštyje. Kodėl poetei kilo mintis eilėmis prabilti apie baimę? Nes išsakyta, išpasakota baimė pasidaro nebaisi, įvardinta ji nustoja savo jėgos. Kad nebūtų labai baisu, Daiva eilėraščius skaitė pamaišydama – vieną baisų, vieną gražų. Gražieji – „Mėlynas rūkas“, „Kačiukai“, „Kuo kvepia mamos“ žavėjo netikėtom metaforom, baisieji gąsdino ne tik šiurpą keliančiais vaizdais, bet ir skaitančios poetės balso intonacijom, juk Daiva – aktorė, turinti dvidešimties metų vaidybos stažą. Palydimi poetės ir vaikų šmaikščių komentarų bei karštų katučių buvo perskaityti beveik visi knygos eilėraščiai. Kam buvo labai baisu, galėjo užsikimšti ausis.
Atėjus klausimų laikui, vaikai teiravosi, ko reikia, kad parašytum eilėraštį, koks mylimiausias eilėraštis, rašytojas, kada buvo kūrybos pradžia, ko bijanti pati poetė, kokia buvo mėgstamiausia pamoka mokykloje. Rašytoja pacitavo atmintin įstrigusį eilėraščio kūrimo receptą – „visas nugyventas gyvenimas plius penkiolika minučių užrašymui“ arba tiesiog gyventi plačiai atsimerkus. Eilėraščiai yra kaip vaikai mamai – negali išskirti mylimiausio, o Astrida Lindgren – mylimiausia rašytoja. Pati Daiva rašyti pradėjo paauglystėje, kai aplankė pirmoji meilė, rimuoti žodžiai skambėdavę ausyse einant namo iš mokyklos. Labiausiai bijanti dėl artimųjų sveikatos, o kūrybai būtina ramybė ir kad niekas nežiopsotų. Mėgstamiausia pamoka buvusi kūno kultūros, lankiusi sportinę gimnastiką.
O visiems išsikalbėjus poetė paklausė – kokia iš tų eilėraščių nauda? Atsakymą gavome dovanų – Pasakų namui padovanotos knygos įraše poetė palinkėjo mums daug daug auksinių skruzdėlių – širdį pakutenančių akimirkų. Mes, poezijos puotos dalyviai, dėkodami linkėjome poetei naujų baisiai gražių eilėraščių.
 

Parengė Vaikų literatūros muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal