Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
birželio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

BUVIMAS SU MAIRONIU

Birželio 28-oji Maironio namuose – ypatinga diena: minime poeto Jono Mačiulio-Maironio mirties ir muziejaus įkūrimo metines. Kaip dera tokią dieną, į Maironio butą renkasi svečiai, būna daug gėlių, skamba muzika, eilės. Tačiau šiemet, beje, kaip ir praėjusiais metais, viskas šiek tiek kitaip. Žinoma, svečių, gėlių, eilių ir muzikos užteko. Kaip susirinkusiesiems pasakojo muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė, muziejus įkurtas 1936 m. birželio 28 d. Sekmadienį, po mišių susirinkusi tuometinė miesto valdžia ir šviesuomenė oficialiai paskelbė, jog trys Maironio kambariai tampa muziejumi ir meno šventove. Buvo praėję lygiai ketveri metai nuo Poeto mirties. Tai buvo itin svarbi diena laikinajai sostinei: Maironio namai turėjo tapti vieta, kur bus puoselėjama lietuvių literatūra ir kultūra. Taip ir įvyko. Muziejus išgyveno įvairius laikotarpius: įdomius ir prasmingus, sunkius ir sudėtingus; buvo nykus sovietmečio stagnacijos laikas, buvo atgimimo džiaugsmas. Vis dėlto įvardyti tai, kas vyksta dabar, anot Aldonos Ruseckaitės, labai nelengva. Susirinkome į antrus metus uždarytus, nebaigtus restauruoti Maironio kambarius. Darbai nevyksta, nes nutrauktas finansavimas, nėra pinigų. O juk valstybės mastu reikia labai nedidelės sumos. Tačiau neįmanoma prisibelsti  į atsakingų žmonių protą ir sąžinę. Laikyti uždarytą Maironio butą – nusikaltimas. Nusikalstama vaikams, moksleiviams, mokytojams, nusikalstama visai tautai... Kaip bus kitąmet, kai minėsime muziejaus įkūrimo 80-metį? Retorinis klausimas – atsakyti beveik neįmanoma, teigė Aldona Ruseckaitė
Tačiau pamiršti Poetą, nešvęsti muziejaus gimtadienio – negalima. Tad tą pavakarę skambėjo daug Maironiui skirtų eilių. Aktorė Olita Dautartaitė, širdinga muziejaus bičiulė, perskaitė (ir padainavo) keletą Maironio eilėraščių, taip pat Aldonos Ruseckaitės eilių, skirtų Maironiui:
Pirmąkart sapnavau Maironį
po tiekos metų:
laukiame jo, kad pasveikintume
su jubiliejumi,  
ginčijamės, ką dovanoti,  
sutariame – kuplią baltų gėlių puokštę.  
Sėdime už didelio stalo
baltai juodai apsirengę, rimti. 
Staiga pasirodo Poetas,  
stovi prie sienos liūdnas:  
gyvas melsdavo nešvęsti jo jubiliejų .
Įteikiam gėles, sako, neužsibūsiąs –
silpna sveikata.
Sapno laiku pabūna dvi valandas.
Nepastebim, kaip išeina.
 
Aktorė Virginija Kochanskytė perskaitė Brazdžionio eilėraštį „Poetui“ bei Sigito Gedos puikiuosius sonetus, skirtus Maironiui:
...O mano meilė – tai tik mano meilė,
Ir nieko aš daugiau čia nenorėjau.
Pavasaris pavasariu, o vėjas –
Manęs nebus, ir neraudos taip gailiai.
Už skausmą dar – kas amžinesnio lieka?
Kas Lietuva? Nejau jos dangui reikia?
Prisiminiau aš mažutėlį vaiką
Prieš amžinybę, Skaistyje ant liepto...
 
Poetas ir dailininkas Gvidas Latakas pateikė keletą savaip interpretuotų Maironio eilėraščių.
O poetas Alfas Pakėnas, Juozo Tumo-Vaižganto namų vedėjas, perpasakojo susirinkusiesiems, ką Vaižgantas yra sakęs apie Maironį:
tavo išpažintuvė  
būdavo visados apgulta  
garbė pas Maironį  
eiti išpažinties  
Sopulingosios bažnyčioje  
vesdavai rekolekcijas  
tarsi sustingdavai aukštoje maldoje  
metai uždėjo aiškią žymę  
ant Tavo veido ir galvos  
bet nepadėjo ant dvasios
mėgdavai lankyti gyva tikyba degančias bažnyčias  
ir provincijos klebonijas  
ak tas mėlynųjų alyvų
kvepėjimas  
medinių bažnytėlių šventoriuos  
... taip ir likai pralotu  
ištremtas į liūdesį...
 
Maironio eilėraščius ir eilėraščius Maironiui skaitė poetai Vladas Vaitkevičius, Stanislovas Abromavičius, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, skaitovės Violeta  Bakutienė, Vida Mickuvienė, kiti vakaro svečiai...
Kiekvienas toks literatūrinis susibūrimas atspindi savąjį laiką ir esamą situaciją: pro atplėštus apdulkėjusius didžiosios svetainės langus liejosi kaip niekad nuoširdi poezija ir muzika, dainos Maironio žodžiais, jas atliko vakaro dalyviai, lydimi smagių ir graudžių klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  improvizacijų.
Šis pabuvimas su Maironiu – ypatingas, jis neprailgo ir, ko gero, niekad netaps nuobodus, nes tokia yra literatūros ir muzikos esmė: skaidrinti ir artinti sielas...
Tik nurimti neleidžia klausimas: kaip minėsime muziejaus įkūrimo 80-metį, kada  bus baigtas restauruoti Maironio butas?


Daugiau nuotraukų žiūrėkite skiltyje „Fotoreportažai“ >>

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal