Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
24
balandžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

BRONIO IR DANETOS RAILŲ SUGRĮŽIMAS

Vienas po kito iš už Atlanto grįžta amžino poilsio iškilūs mūsų kultūros, literatūros žmonės. Birželio 26-ąją Lietuvos visuomenė atsisveikino su išeivijos žurnalistu, rašytoju, kritiku Broniu Raila (1909–1997) ir jo žmona Daneta (1910–2010). Urnas iš Los Angeles atvežė jų dukros Neringa ir Undinė bei anūkės Nida ir Gina.
Atsisveikinimas vyko nuo 11 val. Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Kaune. 12 val. šv. Mišias  aukojo monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Po jų procesija pasuko į Petrašiūnų kapines, Rašytojų panteoną. Prie kapo kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis bei Kauno miesto savivaldybės vicemeras Simonas Kairys.
15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko rašytojo atminimui skirta popietė. Susirinkusieji susipažino su jam skirta paroda „Dialogas su lietuviais‘‘, kurią parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.
Renginį pradėjusi direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė pabrėžė, kad muziejus yra atminties saugojimo namai, globiantys visus, pačius įvairiausius literatūros ženklus. Pastaraisiais metais grįžta daug išeivių archyvų. Dideli nuopelnai čia tenka Išeivių literatūros skyriaus vedėjai V. Paplauskienei. A. Ruseckaitės nuomone, B. Raila yra įdomi, plačiašakė asmenybė – žurnalistas, rašytojas, visuomenės, politikos, kultūros veikėjas – ir ties juo galima daug diskutuoti.
Renginio kuratorė V. Paplauskienė padėkojo rašytojo šeimai, atidavusiai jo archyvą, pristatė dalyvius, pasiūlė norintiems sužinoti daugiau pasidomėti straipsniais muziejaus svetainėje „Literatūrinė Lietuva“ ir pacitavo paties Railos žodžius iš jo knygos „Rašalo ašaros‘‘: „... stebiu ir seku tą lietuvišką gyvenimą savo užrašais, kaip kronikininkas, daugiausia per laikraščius ir knygas. Tai mano malonumas ir silpnybė, džiaugsmų ir skausmų giesmė.“
Poetas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis pastebėjo, kad prie B. Railos eini lyg prie kalno – nežinai, iš kurios pusės prieiti. Jo manymu, apie šią iškilią ir sudėtingą asmenybę tikriausiai bus rašomos knygos. Talentingas, labai išsilavinęs, plataus masto... Jis buvo įvairių krypčių ideologas: trečiafrontininkų, vėliau – tautininkų, sukilėlių, dar vėliau – išeivijos lietuvių ideologas. Apie šią asmenybę galėtų būti daug ir įvairių požiūrių, galima būtų surengti bent keletą konferencijų.
Žurnalistas Domas Šniukas, suredagavęs tris B. Railos publicistikos knygas, bendravęs su juo laiškais, plačiai ir išsamiai apžvelgė B. ir D. Railų gyvenimą bei kultūrinę, visuomeninę veiklą. Aptardamas Bronio Railos ir Danetos Janulaitytės-Railienės biografijas, išryškino jų giminių istorijas, kuriose buvo daug Lietuvai nusipelniusių žmonių: advokatų, medikų, sielovadininkų, visuomenės, kultūros veikėjų. Jis kalbėjo apie įvairius B. Railos talentus ir veiklas, pabrėždamas, kad žurnalistika buvo jo gyvenimo tikslas ir būdas, o talentas kartais draugavo, kartais oponavo, o kartais ir pasibardavo su temperamentu.
Profesorius Aleksandras Krasnovas sakė su B. Raila susipažinęs neakivaizdžiai, rengiant rinktinę „Kodėl antraip‘‘. Jo kartos atmintyje užsifiksavęs nevienareikšmiškas B. Railos paveikslas – keturvėjininkas, trečiafrontininkas..., o girdėjusieji „Amerikos balso“ laidas prisimena kitokį Railą – antitarybininką. Net pačiam rašytojui savo autobiografijose sunkokai sekėsi save apibūdinti. Tačiau prelegentas pabrėžė, kad Railos idėjinis pamatas visgi buvo tautinė kultūra. Apie tai pats yra rašęs savo autobiografijoje: „Vienas iš pačių brangiausių siekimų ir dvasinės bei politinės ideologijos postulatų, tarytum žvaigždė dangaus mėlynėje, tarsi švyturys tamsaus tunelio angoje, man buvo ir liko tautinės kultūros primato dėsnis. Aš juo nuolat gyvenau, dėl jo nebūdavo gaila aukotis, juo tikėjau ir dažna proga skelbiau savo bendralaikiams...“  A. Krasnovas pabrėžė, kad Railos kalbėjimo būdas unikalus, sunku jo knygas sugrupuoti pagal žanrus, nes šie susipynę. Pajuokavo, kad jo rašinius galima laikyti mišrainėmis, iš kurių atsiranda „skanus patiekalas – railiškas esė“. Pats rašytojas įvardindavo tai literatūriniu žurnalizmu, literatūrinėmis kronikomis. Raila buvęs itin kritiškas ir kontroversiškas kritikas, kuriam netrūkę ir saviironijos. Profesoriaus manymu, stipriausias jis buvęs kaip ideologas ir kaip memuaristas.
Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius, aktorius Egidijus Stancikas sakėsi pirmą kartą su Raila „susipažinęs“ vaikystėje, kai pas savo dėdę kunigą rado knygą „Laumių juosta“. Aktorius paskaitė keletą , jo žodžiais, „skanių“ tekstų iš šios knygos.
Rašytojo dukra Undinė dėkojo visiems kalbėjusiems, dalyvavusiems ir ypač viską suorganizavusiai Virginijai Paplauskienei bei Petrui Palilioniui, padėjusiam pastatyti antkapį.
Renginio metu griežė Valstybinis Vilniaus kvartetas: Simas Tankevičius, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis, Augustinas Vasiliauskas. Atliko M. K. Čiurlionio, J. Pakalnio, J. Naujalio, V. A. Mocarto kūrinius.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Elvyra Brazaitienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal