Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
11
rugpjūčio
2020

B. SRUOGA IR VOKIETIJA

Visada gėrėjęsis vokiečių kultūra ir menu, po studijų Rusijoje, Sruoga pasirinko vieną seniausių ir garsiausių Europoje Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universitetą. Čia jam suteiktas filosofijos daktaro laipsnis ir išduotas diplomas „cum laude“, čia Sruoga itin susidomi alpinizmu, lankosi teatruose, meno galerijose, menininkų kavinėse. Poemoje „Miestas“ ekspresionistiniu stiliumi aprašo Vokietijos didmiesčio įspūdį. Greta kultūros pažinimo, studijų ir laisvalaikio pomėgių Sruoga atidžiai stebėjo vokiečių fašizmo gimimą (1922–1923 m.). 1933 m. Hitleriui atėjus į valdžią, nuodugniai domėjosi Vokietijos politika, aiškiai suvokė naujosios fašistinės valdžios planus, susijusius su Lietuva. Tačiau poetiškos sielos studentas išlieka grožio, gėrio bei tiesos idealistas. 1922 m. būsimai žmonai rašė: „Mes visada būsime laisvi. Aš niekur netarnausiu, raštais užsidirbsiu. Gyvensim – dainuosim!“
Apčiuopiamu nerimo ir slegiančių nuojautų liudijimu tampa 1934 m. Jurgio Plieninio slapyvardžiu pasirodęs 69 puslapių leidinys – politinis pamfletas „Vokiškasis siaubas“: „Šioje knygelėje trumpai ir aiškiai išdėstyta visi vokiečių siekimai ir tikslai Lietuvoje / Ką vokiečiai bloga Lietuvai padarė ir ką dar jie rengias padaryti“.
1943 m. vėlų kovo 16 dienos vakarą profesorius B. Sruoga buvo suimtas ir su lietuvių inteligentų grupe pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą kaip įkaitas už Lietuvos jaunimą (nepavykę vokiečių mėginimai sudaryti lietuviškąjį SS legioną): „Prasidėjo baisus košmaras. Susipainiojo dienos, datos, nebežinojau, kur einu, ką darau. Visos mano desperatiškos pastangos gelbėti Balį nuėjo niekais“, – prisimena V. Sruogienė. 
Pirmasis laiškas iš Štuthofo rašytas 1943 m. balandžio 30 d. – Velykų dieną. Paskutinysis – 1945 m. sausio 23 d., likus dviem dienoms iki lagerio evakuacijos: „Mielos Vanduk ir Daliuk! [...] Dabar neturime nei radijo, nei laikraščių. Kas vyksta pasauly – nieko nežinau. Žinoma, nėra jokių ženklų, kad būčiau išleistas iš lagerio. Esu sveikas ir stiprus. Visus įvykius priimu labai ramiai. Vargšai mano vaikeliai, Vanduk ir Daliuk, dabar turite pačios savimi rūpintis. Aš nepražūsiu, man jokiu būdu nieko blogo neatsitiks. Esu geros nuotaikos ir į ateitį žiūriu labai ramiai. Esu sveikas ir optimistiškas, kaip gali būti tiek išgyvenęs poetas. [...] Būkite sveikos! Būkite tvirtos ir ryžtingos, mano vargšai vaikeliai. Bučiuoju, bučiuoju Jus. Iki greito pasimatymo. Jūsų Bal“.

 

Parengė B. ir V. Sruogų namų-muziejaus muziejininkė Vaida Bareišaitė

Visa galerija
Atgal