Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ATMINTIES VALANDA, SKIRTA POETUI J. STRIELKŪNUI

Balandžio 9-osios vakarą Maironio lietuvių literatūros muziejuje paminėtos poeto, vertėjo Jono Strielkūno 75-osios gimimo metinės. Poetas gimė 1939 m. kovo 6 d., o pakrikštytas kovo 16-ąją. J. Strielkūnas užaugo Putauskų vienkiemyje tarp miškų. Jono eilėraščiai spaudoje pasirodė 1958 m. Kartą Eug. Matuzevičius J. Strielkūnui yra pasakęs: „Jei nebūtų B. Sruogos, galėtum būti Vabalninko klasikas.“
Vakare poeto kūrybą skaitė aktorė Olita Dautartaitė, fortepijonu grojo Darius Kudirka. Aktorė skaitė poeto kūrybą iš įvairių jo rinkinių. J. Strielkūno poezijos knygų išėjo dvylika. Viso gyvenimo eilėraščiai sugulė į dvitomį. Poetas yra sakęs, kad ten jis sudėjo ir senus jaunystės laikų eilėraščius. Jie gal silpnesni literatūrine prasme, bet labai mieli jam...
O. Dautartaitė sodriu balsu skaitė daugybę J. Strielkūno ankstyvųjų eilėraščių, iš poeto pirmųjų rinkinių: „Raudoni šermukšniai“, išėjusio 1966 metais, ir iš antrojo rinkinio „Vėjas rugiuos“.
Nenuskriausk to atviro vakaro,
Baltą žydintį medį išsaugok.
Toks didžiulis geltonas saulėlydis,
Už nutilusių girių išaugo.
 
Ir jauti lyg nelaimę, lyg liūdesį,
Tarsi ten, už liepsnojančio skliauto,
Ieško geras, jau pamirštas milžinas
Savo krašto, seniai nukariauto.
 
O čionai jau pabunda šikšnosparniai –
Pusė paukščio ir pusė pelės.
Kas gi, kas juos, tuos apšmeižtus angelus,
Šiltą vasaros naktį mylės?
 
O ir mūsų troškimų praėjusių
Gal jau niekas daugiau neskaičiuos
Bet vis tiek mes rašysim eilėraščius
Apie meilę ir saulę kviečiuos.
 
Ir išburs gerą derlių šią vasarą
Mažos griežlės tankymėj javų.
...Mėnesiena – kaip skrendantis ežeras –
Nusileidžia ant mūsų galvų.
 
Snaudžia platūs laukai. Miega vieškeliai.
Ir praeina aitrus graudulys.
Tyliai gieda pilka kaip lakštingala
Mūsų skausmo ir džiaugsmo šalis.

 
Tai eilėraštis „Vasaros vakaras.“
Aktorė paskaitė ir dar neskelbtų poeto J. Strielkūno eilėraščių, kuriuos iš užrašų knygelės iššifravo jo žmona ir sūnus. Poeto rašysena buvo ypatinga. Jis net pats neperskaitydavo, ką parašęs. „Ir kur tos mano, Jono dienos?“, „aš mylėjau ryto špoką už visus labiau,“ „man reikia to vaikystės Vabalninko...“
O. Dautartaitė sakė, kad poetas J. Strielkūnas galvojo, kad jo poezija ateina iš jo tėvo dainų. Mėgo ir pats dainuoti. Aktorė pradėjo dainą „Anoj pusėj Dunojėlio...“, jai pritarė ir visi vakaro dalyviai.
Kaskart, kai uždainuoja, širdį gniaužia,
Kaskart, kai uždainuoja vakare,
Kaskart, kai uždainuoja dainą graudžią
Krašte, kur liko motinos skara...

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal