Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
liepos
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

AR PAKILO APMIRUSI SIELA?

Kauniškių moterų literatūros ir muzikos vakarai Maironio namuose – brandi tradicija, be jų nebeįsivaizduojama metų pabaiga. Toks vakaras šį gruodį jau devynioliktas, žinia, ne jubiliejinis, galima sakyti – eilinis ... Tačiau taip teigti nelabai gražu ir neteisinga: juk kiekviena autorė – individualybė, o kiekvienas kūrinys (kartais netgi viena strofa ar eilutė) – atskira savastis.
Vakaro pradžia kiek netikėta: direktorė Aldona Ruseckaitė mikrofoną, visą valdžią ir įgaliojimus (laikinai) perdavė Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkui Vidmantui Kiaušui-Elmiškiui, tad jis – moterų literatūros ir muzikos vakaro „... kad pakiltų apmirusi siela...“ vedėjas.
Vedėjas be užuolankų pareiškė, jog atrankos kriterijų, pagal kuriuos kvies rašytojas skaityti kūrinius, nebus: kaip jam šaus į galvą (suprask, kaip norės), taip  ir pasielgs. Reikia pasakyti, jog Kiaušas-Elmiškis pasielgė džentelmeniškai: jo nuomone, pirmoji eiles skaityti turėtų Aldona Ruseckaitė. Juk neseniai išėjo naujas jos romanas „Kaip žaibas“, parengti ir išleisti du neskelbti Maironio rankraščių sąsiuviniai: „Širdies lavinimas“ ir „Skristi į idealų ir grožio sritį“. Ir dar: Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“. Ruseckaitės skaityti eilėraščiai – trumpi poetiniai stabtelėjimai ir pastebėjimai: Armėnijos vienuolynai, dulkės,  karštis, driežai, moteris juodais darbužiais pakelėje, taip pat ir Palendrės vienuolynas, Žolinės puokštė (šermukšnio kekė, ąžuolo šakelė su giliukais, sauja rugių), spalvoti vaikystės prisiminimai lyg bijūnų žiedlapiai gėles barstančių mergaičių rankose...
O Tautvyda Marcinkevičiūtė į panašius literatūrinius renginius nūnai privalo ateiti su lape, ne vedina lape, o lapės kailiu ant kaklo, mat šventėje „Panevėžio literatūrinė žiema 2014“ ji apdovanota „Literatūrinės lapės“ prizu „už tai, kad ji yra lapė“ – už įdomią, intelektualią, savitą kūrybą. Tačiau pirmas skaitytas eilėraštis skaudus ir liūdnas – apie mamas, kurios išeina, kad  nebegrįžtų... Anot vakaro vedėjo,  jau parengta nauja, mamai skirta Tautvydos poezijos knyga (šiuo metu knyga Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje).
Kai kurios poetės rašo daugiau vaikams nei suaugusiems. Zita Gaižauskaitė – bene vienintelė Kauno poetė, kurianti vaikams ir per metus išleidžianti pora knygų. Tačiau, ar jos eilėraščiai skirti tik vaikams? Be abejo, ne. Juk kiekvienas suaugęs mielai skaitys apie baltą Kalėdų angelą, stovintį po vaikystės medžiu, apie girgždantį sniegą, apie šėmą krosnies ugnelę žiemos rytą...
O Zenė Sadauskaitė, 28 knygų vaikams, 6 knygų suaugusiems ir 400 vaikiškų dainų autorė, skaitė apie rudens užuolaidas, širdies spalvas – kokia spalva tapyti tavo širdį? – apie ėjimą link Kalėdų stebuklo. Jos šventinis linkėjimas: pilnatvės metų, Viešpaties palaimos, kad sieloj muzika kasdien skambėtų ir kad namai kvepėtų česnakais, gerumu ir mėtom...
Lina Navickaitė, poetė ir prozininkė, paskaitė ištrauką iš naujos esė knygos „Namų DNR“ apie vaikystei pritaikytas Kalėdas, apie išsipildžiusių svajonių meškiną...   
O Enrika Striogaitė tęsė pernykščią temą apie parašytus ir neparašytus bei pamirštus eilėraščius. Pasak Enrikos, pats tikriausias eilėraštis – neparašytas tarp daugybės parašytų ir pamirštas atsinešti eilėraštis... Vis dėlto eilėraštį poetė atsinešė: tai buvo trumpas pasakojimas (tikriausiai verlibru) apie pamirštą meilę ir kiaulės širdį mėsos krautuvėlėje.
Tuo tarpu prozininkė Nijolė Raižytė (tuoj tuoj po Naujųjų turėtų išeiti dar viena jos novelių knyga) paskaitė optimizmu dvelkiantį pasakojimą apie norėjusią nusižudyti moterį (ar merginą), kuriai nepavyko įvykdyti savo ketinimų, nes vieta šokti nuo tilto buvo užimta. Ach, dažniau tokių nesėkmių...
Čia būtų galima baigti padriką pasakojimą apie sklandžiai vykusį  moterų kūrybos – literatūros ir muzikos – vakarą Maironio namuose. Beliktų pridurti, jog šalia Kauno poečių ir prozininkių gražiai derėjo dvi aktorės Laima Rupšytė ir Olita Dautartaitė – jos skaitė Salomėjos Nėries ir Juditos Vaičiūnaitės eilėraščius – bei solistė Sandra Raudonė ir pianistė Kamilė Sutkaitytė.
Beliktų tik dar kartą paklausti: ar pakilo apmirusi siela? Ir atsakyti: o taip, o taip!

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal