Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE T. MARCINKEVIČIŪTĖS KNYGĄ „MANO POE(MA)MA“

Rugsėjo 21-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejus kvietė į naujos Tautvydos Marcinkevičiūtės poezijos knygos „Mano poe(ma)ma“ sutiktuves. Knygą šiemet išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Kartu su knygos autore dalyvavo aktorė Inga Mikutavičiūtė, o renginį vedė poetas Robertas Keturakis.  Akordeonu grojo Andrius Raupelis. Literatūrologė V. Daujotytė gražiai įvertino Tautvydos knygą. Knygos viršelyje išspausdinti jos žodžiai: Sunki, gili motinos senatvė, jau pasirodžiusi ankstesnėje poetės knygoje, dabartinėje tampa svarbiausia siužetine ašimi, kiek apskritai eilėraščiai gali būti siužetiški, turėti vidinių įvykių, juos lemiančių konfliktų. Nebūtina skaityti knygos kaip biografinio liudijimo, nors be autentiškos patirties tokios knygos neparašomos. Bet problema bendresnė, visuotinesnė. Atiduoti tėvus, motinas į globos ar slaugos namus, ar neatiduoti. Ar turi vaikai ryžtis prisiimti pačią sunkiausią pareigą? Būtinuosius patarnavimus, kūno priežiūrą šiandien suteikia ir valdiški namai. Tik kaip su žmogaus dvasia?
Tautvydos Marcinkevičiūtės eilėraščiais apglobiama seno žmogaus dvasia.
Rašytoja Aldona Ruseckaitė sakė, kad visada labai malonu muziejuje pristatyti kauniečių knygas. Tautvydos knyga labai rimta. Ji ragina pergalvoti savo praradimus.
Poetas R. Keturakis kalbėjo, kad jis nėra joks vakaro moderatorius. To žodžio kitokia prasmė. Tai tildytojas, ramintojas. R. Keturakis perdavė Tautvydai P. Palilionio pasakytus žodžius. Robertas prisipažino, kad Tautvyda yra vienas jo artimiausių žmonių. Skaitydamas jos knygą, jis pateko į gilią tylą. Pagrindinis knygos asmuo – motina. Per visą knygą žaižaruoja ypatingas atsidavimas jai – motinai. R. Keturakis prisiminė savo motinos mirtį. Suprato, ką jo mama pasakė prieš mirtį. Poetas kalbėjo, kad jis nėra pedantas. Galima rašyti Dievą mažąja raide. Juk jis nesumažės. Ir Jėzų gali rašyti mažąja. Svarbu žinoti, kas tai yra...
Poetė T. Marcinkevičiūtė dėkojo tiems, kurių neišgąsdino lietus ir džiaugėsi, kad P. Palilionis pastebėjo knygos poemiškumą. Eilėraščiai rašyti savo mamai, bet skirti visų mamoms.
Tautvyda skaitė eilėraščius iš naujosios knygos – „šecherezada“, „mamos mūsų“, „naujasis segtuvas“, „princas mingų“.
Vėliau eilėraščius skaitė aktorė I. Mikutavičiūtė: pietus aš gaminu / galvodama / apie atšiaurią kliniką ar bus / šiandieną pamaitinta šaukštu / mama mažytė mano / jos plaukai / tartum vaikystėj suimti į kuodą / kad moiroms būtų ką dar verpti / ir perrišti kaspinėliu iš marlės / palatoje kur pamiršti visi / pelnyti akselbantai / ir kur guli / nebesveiki ir dar nesveikesni / vaikai – seni vaikai: senukai.
Paskui dar kalbėjo R. Keturakis, eilėraščius skaitė Inga ir Tautvyda. A. Ruseckaitė padovanojo poetei orchidėją, kad ji žydėtų ant mamos lango.
mama atsisako valgyti / palaipsniui atmesdama / tiek kankinusio / plėšriojo kūno / poreikius / patį kūną / virsdama siela / įgaunančia pagreitį / erdvėje / net vandens kvapas / kelia šleikštulį / kaip ir bet kokie kiti / žemiškieji reikalai / jai atgrasus bet koks brovimasis / į jos tapatumą sielai / kuri jau pasiruošus skristi / atsisakydama vykti su žemiškąja / greitąja / nebenorėdama grįžti prie / kūno lukšto / apsiribojus savo kambariu / savo lova / savo artimaisiais / kaip jautiesi mamyte / klausiu pirmą nakties / atsakai man: / šiaip sau / penktą ryto / uždegu žvakę / atsiklaupus sukalbu maldą / ir užspaudžiu vokus tavo akių.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal