Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
19
rugpjūčio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE SVARBIAUSIĄ LIETUVIŲ POEZIJOS SKIEMENĮ

Tarpukario Lietuvoje nebuvo mados švęsti gimtadienių. Spalių 21 dieną gimęs mūsų poezijos patriarchas Maironis taip pat ignoravo savo gimtadienius, o svečius į Didžiąją savo namų svetainę sukviesdavo per vardines – savo patrono Jono Kantiečio dieną. Tačiau būtų keista, jeigu nūdienos Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojai užmirštų savo patrono gimtadienį. Ne išimtis ir šie metai. 153-iojo Maironio gimtadienio paminėjime muziejuje svečiavosi kitas poetas, tiesa, tik ar net 111 metų jaunesnis už lietuvių moderniosios poezijos tėvą, vienas iš neginčijamų šiuolaikinės mūsų poezijos autoritetų – vilnietis Rimvydas Stankevičius.
Vakaro metu paaiškėjo, kad R. Stankevičius buvo pasirinktas neatsitiktinai. Jo naujausioje poezijos knygoje „Kertinis skiemuo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015 m.) yra visas ciklas, pavadintas „Silabotonika“, inspiruotas Maironio kūrybos ir pasaulėjautos. Autoriaus žodžiais, šis ciklas yra nešančioji knygos siena. Pasitelkęs vaizdingą metaforą, R. Stankevičius visatą apibūdino kaip marmurinio Maironio paminklo išorę, o jo viduje esanti erdvė ir yra Lietuva. Poeto nuomone, Maironis mums yra toks didis, kad tiesiog neturime galimybės jo rinktis ar nesirinkti, mėgti ar nemėgti kaip kitų poetų, galime būti netgi jo visai neskaitę. Jis yra kiekvieno iš mūsų, lietuvių, kraujyje ir mąstymo bei jausmų archetipuose. Kol mes tauta, kol lietuviai – visi tam tikra prasme esame Maironio kūrinys. Silabotonika tai nėra tik eilėdaros principas, tai visas suderintas Maironio harmonijos pasaulis. Netgi mūsų tobulos gamtos pajautimo akimirkos jau yra suformuluotos Maironio, ir mes to netgi nežinome. „Silabotonikos“ ciklo epigrafui R. Stankevičius pasirinko pačias, jo nuomone, metafiziškiausias Maironio eilutes: „Ten močiutė užlingavo / Raudomis mane, / Į krūtinę skausmą savo / Liejo nežinia.“ („Mano gimtinė“). Šiuo ciklu R. Stankevičius nenorėjo konkuruoti su poetu jo paties valdose. Jis nevartojo Maironio žodžių, sąmoningai savo 
eilių nerimavo. Ciklas nėra Maironio iliustracija ar imitacija. Aš tik perrašiau Maironį savaip, – teigė poetas. Kita vertus, poetas kaip ir kiekvienas profesionalas turi gerai išmanyti savo amato pagrindus. Todėl į ciklą jis įtraukė ir vieną rimuotą eilėraštį („Maironio gatve aukštyn“), kad įrodytų savo gebėjimus. Aš netikiu tais verlibro meistrais, kurie nemoka rimuoti, – teigė jis. 
Po šių išsamių pasiaiškinimų apie „Silabotonikos“ ciklo sukūrimo intencijas ir technologijas, poetas jį visą ir perskaitė, tuo pačiu įrodydamas ne tik savo poetinę, bet ir nemenką aktorinę meistrystę. Prie eilių tonacijos gerai derėjo ir pianisto Dariaus Kudirkos atlikti muzikiniai inkliuzai.
Knygoje „Kertinis skiemuo“ be „Silabotonikos“ eilių ciklo Maironiui yra dar trys skyriai, dedikuoti lietuvių poetams – Vytautui Mačerniui, Marcelijui Martinaičiui ir Aidui Marčėnui. Perskaičius šias pavardes nesunku iššifruoti ir visos knygos pavadinimo reikšmę. Be jokios abejonės, R. Stankevičiui svarbiausias lietuvių poezijos skiemuo yra ma. Keturi poetai – keturios poetinės žmogaus ir pasaulio vizijos. Ant šių stulpų ir laikosi R. Stankevičiaus lietuvių poezijos pasaulis. Jo žodžiais, savo eilėmis aš norėjau ne pasikalbėti su šiais autoriais, o jų kodais, raktais liudyti tą Lietuvą, kurią jau pats pažinau. 
R. Stankevičius eiles rašo ne tik suaugusiems. 2014 metais išleista jo eiliuota pasaka „Pūgos durys“ buvo gerai įvertinta ir kritikų, ir jaunųjų skaitytojų. Salomėjišką pasakos fragmentą jis ir perskaitė susirinkusiems, tuo dar kartą įrodydamas, kad moka rimuoti.
Kaunietė poetė Erika Drungytė pasidžiaugė jos naujausios eilių knygos „Patria“ temų, idėjų ir net žodyno panašumu su R. Stankevičiaus „Kertiniu skiemeniu“. O vakaro vedėja rašytoja Aldona Ruseckaitė savo klausimais, Maironio eilių ir tekstų citatomis išlaikė renginio maironiškąjį leitmotyvą. Mano galva, geriausias R. Stankevičiaus atsakymas į visus vakaro metu užduotus klausimus apie jo santykį su Maironiu yra išsakytas eilėraštyje „Neskaičiau Maironio“: „Kai gimiau, / Jo Lietuvos jau nebuvo. // Bet mano vaikystę dar pasiekdavo / Keisti maironiškai vieversiai, / Drauge su giesmėmis žemyn / Žerdavę nuo plunksnų spindulius / (Šitaip / Kelioms akimirkom / Lyg ir priglausdami žiūrinčiuosius / Į Jėzaus krikšto abrozdėlius / Lietuviškose maldaknygėse). // Ir vien todėl / Pašėlusiai magėjo gyventi. / Ir vien todėl / Žinojo, kur link / Augti / Žmonių vaikai.“

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal