Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
spalio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE SEPTYNIŲ NOVELIŲ KNYGĄ

Lapkričio įkyrus lietus sutrukdė žmonėms susirinkti į Maironio lietuvių literatūros muziejų, kur vyko rašytojo Rimanto Marčėno novelių knygos „Gyvieji skydai“ sutiktuvės. Kartu su autoriumi dalyvavo knygos leidėjas, savaitraščio „Nemunas“ redaktorius Viktoras Rudžianskas, noveles skaitė rašytoja, šios knygos kalbos redaktorė Irna Labokė. Vakarą vedė Aldona Ruseckaitė.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė teigė, kad ją istorinė proza ir žavi, ir pritrenkia. Kiek reikia gilinimosi, informacijos. R. Marčėnas – istorikas. Jis dėstė istoriją, buvo pokirvis. A. Ruseckaitė atkreipė dėmesį į novelių veikėjų vardus – Draudvilas, Morta, Darata, Josvilas, Eidvilas, Dovaidas, Žvingailė... Iš septynių novelių galima būtų parašyti po romaną. Jos labai talpios. R. Marčėnas – talentingas istorinių kūrinių rašytojas.
R. Marčėnas sakė, kad jo novelėse vaizdai ne patys džiugiausi. Jis dėstė istoriją ir rašė istorinius tekstus. Skaitė kronikas, o jose daug kur iškreipiama istorija.
V. Rudžianskas apgailestavo, kad novelė yra deficitinis žanras. Novelių mažai ir niekas jų nenori leisti. „Kauko laiptai“ – nekomercinė leidykla, ji gali išleisti tai, ko kiti neleidžia. Kiekvienas rašytojas tarp rašomų dviejų romanų, gali parašyti kelias noveles, tuoj bus knyga. Septynios novelės knygai – tai idealu. V. Rudžianskas pasakojo, kad Kauno rašytojų sąjungos skyriaus pirmininkas V. Kiaušas-Elmiškis barė jį, kad knyga leidžiama kietais viršeliais. R. Marčėnas gavo rėmimą, užtat knygos viršeliai kieti. Juk visai nesvarbu, kokie viršeliai, svarbu literatūra. V. Rudžianskas prisipažino, kad knygą skaitė keturis kartus. Sakė, kad jis pats turėjęs pretenzijų studijuoti istoriją. Prisimena Rimantą kaip dėstytoją. Jis nebuvo kirvis. Knyga „Gyvieji skydai“ ne tik apie anuos laikus kalbanti knyga, bet ir apie šias dienas. Knyga įdomi, vertinga. V. Rudžianskas sakė, kad knygos stilius pakankamai geras. Novelių išrišimai stiprūs ir netikėti.
Irna Labokė vakaro metu skaitė novelę „Gyvieji skydai“. „Tą naktį Viltė susapnavo sūnelį Josvilą, besisupantį ant ilgų kartinių sūpynių. Sipainis jas sukalė sūnui savo paties rankomis ir patikimai įtvirtino tarp dviejų senų, dar jo senelio sodintų liepų.“ Novelė labai ilga, todėl skaityta dalimis.
A. Ruseckaitė klausė, kaip rašytojui pavyko suderinti romanus ir noveles? R. Marčėnas prisiminė šviesios atminties aktorių A. Masiulį, kuris, skaitydamas jo kūrybą, sukėlė tokį triukšmą lyg mūšis būtų prasidėjęs. Rašytojas sakė, kad romaną parašyti lengviau, jei turi sumanymą. Iš ko pasimokyti rašyti novelę? Autorius kalbėjo, kad nėra knygoje nė vienos novelės, kurioje nebūtų įpintas koks autentiškas gabalas. Pavyzdžiui, iš kronikos... Kronikose, deja, labai daug melo. Kaip atsijot melą nuo tiesos? R. Marčėnas prisiminė istoriką R. Jasą, kurio seniai nebėra. Šis žmogus labai pozityviai vertino Marčėno noveles. Rašytojo motina įsivaizdavo sūnų agronomu, bet jis tapo istoriku ir rašytoju...
Redaktorius V. Rudžianskas dar papasakojo apie redagavimo subtilumus. Kai kilo neaiškumų, skambino R. Marčėnui į Lazdijus. Novelėse minimus dešimt rublių pakeitė dešimtine.
A. Ruseckaitė sakė, kad klausantis novelės „Gyvieji skydai“ pro akis prabėga žiaurūs vaizdai. Ji klausė rašytojo, kokį senosios istorijos laikotarpį jis labiausiai mėgsta. R. Marčėną žavi tas laikas, kuris širdį sujaudina. Kai jis rašo tai, kas jaudina, būna geriausias rezultatas. Jis prisiminė savo pusbrolius partizanus, kurie buvo vyresni už jį...
V. Kiaušas-Elmiškis sakė, kad knygos kietais viršeliais užima daugiau vietos. Serija knygų buvo sugalvota plonais viršeliais, bet paskui atsirado pasikeitimų. Vidmantas kalbėjo apie tvirtus psichologinius novelių akcentus. Prisiminė R. Marčėną – istorijos dėstytoją. Dėstytojas vilkėjo švarką ir ryšėjo kaklaraištį. Buvusiam dėstytojui ir kolegai V. Kiaušas-Elmiškis padovanojo „kietą“ dovaną...
V. Rudžianskas padėkojo, kad R. Marčėnas knygą leido „Kauko laiptuose“. Vakaro pabaigoje dar kalbėjo jaunas istorikas.
Knygoje „Gyvieji skydai“ nusikeliame į XIII–XIV amžiaus Lietuvą ir Prūsiją. Į neramų karų su kryžiuočiais, pagonybės ir krikščionybės konfliktų, garbės kodekso eižėjimo ir vertybių perkainojimo laiką.

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė

Visa galerija
Atgal