Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE POEZIJĄ, DAINUOJANČIUS ŠULINIUS IR...

Vasario vienuoliktosios vakarą daugybė žmonių rinkosi į Maironio muziejų, kur vyko poeto, muziejininko, kultūrininko Alfo Pakėno antrosios knygos „Dainuojančiuose šuliniuose“ sutiktuvės. Vakaro vedėjas muziejininkas Edmundas Kazlauskas sakė, kad visus žavi Alfo tikrumas ir paprastumas. Gaila, kad vakare negalėjo dalyvauti poetas D. Kajokas. Jo kelis žodžius apie A. Pakėno poeziją galima perskaityti ant knygos „Dainuojančiuose šuliniuose“ viršelio. ...įdomus, savitas Ukmergės krašto išaugintas poetas. ...jo kalba minkšta lyg lipdyti paruoštas molis, rimai dažnai išryškina netikėtą sąskambį. Skaitydami Alfo Pakėno eilėraščius juntame estetinį džiaugsmą ir malonumą, kylantį iš kalbos patrauklumo, jausmų ir vaizdų plastikos.
Knygos sutiktuvėse dalyvavo „Naujosios Romuvos“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis, aktorė Olita Dautartaitė, bardas ir verslininkas Kazimieras Jakutis. Buvo šnekama, kad dalyvausią tiktai vyrai, bet būta ir moterų. Vakaro vedėjas teigė, kad Alfas yra paskutinis dar gyvas poetas romantikas. Jo poezijoje gausu prisiminimų, gamtos motyvų. Jo poezija labai autobiografiška. Ten jo vaikystė, tėvai, brolis, Vaižgantas, Maironis, Jeseninas, Širvys, Verba...
O. Dautartaitė paskaitė keletą eilėraščių. būdavo / per sausio speigus / punėj atsiranda gėriukai / kad nesušaltų / parnešdavo gryčion / atvesdavo senę avį / užtverdavo prie pečiaus / šiltajam kampe / netoli mano lovos / jie buvo kaip / senų sutartinių / giedotojai – / vienas pradeda bliauti / paskui kitas / tada trečias / paskutinis / užbliaudavau aš.
Paskui kalbėjo rašytoja Aldona Ruseckaitė. Ji klausė, kokios čia nesąmonės? Jei vyrai sugalvojo be moterų aptarti Alfo knygą, tai taip ir reikia daryti. Patarė nežaisti pavojingų žaidimų. Ji sakė, kad Alfas kartais būna romantiškas, kartais žemiškas. Retai gali išgirsti jį deklamuojant eilėraščius. Ievų žydėjimo, moterų, vyno tam reikia. Alfo knygoje daug artimų jai dalykų. Jai taip pat patinka gręžtis į praeitį, į rašytojus. Alfas į savo knygos puslapius pasišaukė Vaižgantą, Maironį, V. Baltuškevičių... A. Ruseckaitė prisipažino, kad jai artimiausias Alfo knygoje yra ciklas „Pokalbiai su Kristumi Maironio sodne, 2005“. A. Ruseckaitė labai gražiai pastebėjo, kad Alfo poezijoje viskas lyg aksominiu tiltu bėga...
K. Jakutis sakė, kad jį su Alfu sieja stiprus ryšys. Alfas jo sielos brolis. Jie sykiu keliauja po Aukštaitiją. Važiuoja mašina, o įsivaizduoja, kad važiuoja arkliu. Alfas padėjo jam išleisti eilių knygą. K. Jakutis padainavo keletą liūdnų dainų. Apie tolimą trobą ir sapną apie ją.
Vakare kalbėjo ir A. Krikštopaitis. Jie susipažino „Naujosios Romuvos“ susitikimuose. Vėliau šnekėjo „Naujosios Romuvos“ redaktorius A. Konickis. Jis prisipažino, kad niekad negirdėjo Alfo, skaitančio savo eilėraščius. Autoriaus ir aktoriaus skaitymas labai skiriasi. Andrius teigė, kad Alfas yra labai pareigingas. Dirbo ilgai prie knygos. Pabaigoje viską sutvarkė per dvidešimt minučių.
Vakaro vedėjas E. Kazlauskas perskaitė Alfo eilėraštį „Sau pačiam“. mirtinai reikia kad žodis atgytų / susijaudintų dvelksmo įgautų / taip kvepia žuvim po lietaus / taip kvepia atsivėrusi moteris / tada jam įkvėpsi gyvybės / judesio vaizdo spalvos / taip nusižeminęs vaikiškai silpnas / atsiranda eilėraštis / lyg veršiukas ant rugienių šiaudų. Jis bandė iškvosti Alfą apie jo ryšius su moterimis, bet atsakymo niekas neišgirdo. Alfas džiaugėsi, kad į pirmąjį jo vakarą susirinko daug mielų žmonių. Pasakojo, kaip susipažino su Kazimieru, Andriumi. Alfas kuklinosi, sakė, kad yra nepripratęs prie pagyrų. Jokia knygos „Dainuojančiuose šuliniuose“ kritika jo nebaugina. Kalbėjo apie muziejinius savo eilėraščius. Minėjo Š. Bodlero knygą, teigė, kad poetas turi persismelkti poezija. Tiesiog sapnuoti eilėraščius, kaip sako Alfo bičiulis poetas V. Baltuškevičius. Alfas prisipažino, kad yra jau daug juodraščių. Gal jau galima pasvajoti ir apie kitą knygą? Jis prisiminė savo tėvo žodžius – gera karvė prasideda nuo trečio veršio.Trečioji knyga bus geriausia.
E. Kazlauskas klausė, ar Alfas esąs pagonis, ar krikščionis? A. Pakėnas teigė, kad jis esąs mišrūnas. Jame dera ir tas, ir anas. Vakaro vedėjas kalbėjo apie begalinį Alfo gerumą. Jis rūpinasi poetu V. Baltuškevičiumi, buvusia Maironio muziejaus direktore M. Macijauskiene. Gerumas tikras, nesumeluotas...
Vakare dar būta visko. Eilėraščius skaitė pats autorius ir O. Dautartaitė, liūdnai dainavo K. Jakutis. Būta pavasariu kvepiančių gėlių ir linkėjimų.
galbūt tas ir esu / kurs anksčiau buvo teistas / dabar vėl ieškomas / ir sulaikytas / geležinkelio stotyje / senamiesčio landynėje / vienoj žvaigždėj / arba provincijoj / prie žydinčio jazmino / besistiebiantis pažiūrėti / pro atdaras / kielės lizdelio duris.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal