Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
25
vasario
2018
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE KATINĄ PRUNELIJŲ, PROVINCIJĄ IR...

Maironio lietuvių literatūros muziejus sausio priešpaskutinę dieną kvietė į spektaklį „Skrudžo Kalėdos“ pagal Č. Dikenso pasaką „Kalėdų giesmė“ ir poetės, prozininkės, redaktorės Onos Jautakės pasakų ir istorijų knygos „Balta skrybėlaitė“ sutiktuves. Šiame renginyje ketino dalyvauti spektaklio režisierius, aktorius Gintautas Bejeris, bet jam sutrukdė labai svarbus spektaklis. Vakare dalyvavo O. Jautakė, redaktorius Viktoras Rudžianskas, literatūrologė Kristina Bačiulienė.
Trumputį spektaklį „Skrudžo Kalėdos“ suvaidino Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos moksleiviai. Jis sukurtas „Jaunimo teatro akademijos“ metu, o projektą organizavo Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka.
Rašytoja O. Jautakė prisipažino, kad ji Kalėdas švenčia, bet užstalė nėra pagrindinis šventės komponentas. V. Rudžianskas ją privertė perkratyti savo archyvus. Knyga „Balta skrybėlaitė“, kurią išleido „Kauko laiptų“ leidykla, labai tinka pavaikėjusiems. Joje nėra draudžiamo turinio, net A. Veryga nerastų ką išplėšti. Rašytoja papasakojo apie savo pirmąją knygą vaikams – „Vilko lagaminas“, kurią išleido „Gairių“ leidykla, o iliustracijas nupaišė A. Čapskytė.
O. Jautakė sakė, kad yra vėlyva mama. Dukrai reikėjo pasakų, teko sekti jas ekspromtu. Kai kurios pasakos sukurtos padedant dukrai. Rašytoja apgailestavo, kad daugybė žmonių nesuvokia, kas yra vaikų literatūra. Juk ji pati svarbiausia, ką atsineši iš vaikystės, tą ir turi. Ona kalbėjo apie vėlai perskaitytą knygą – N. Babbitt „Amžinieji Takiai“. Rašytoja labai mėgsta šią knygą.
Visos pasakos ir istorijos iš knygos „Balta skrybėlaitė“ turi tam tikrus prototipus. Rašytoja papasakojo apie pažįstamą žemaitį, , kuris pamatęs jo laukiantį autobusą, niekados nepaspartina žingsnio, apie žmogų, kuris puola taisyti vėluojantį žadintuvą...
Redaktorius V. Rudžianskas sakė, kad jis nėra susitapatinęs su katinu Prunelijum. Esu Prunelijaus fanas. V. Rudžianskas kalbėjo apie pasaką „Močiutė išvažiuoja“. Klasikinė pasaka. Anūkui svarbu, kaip kinivarpos veisiasi močiutės indaujoje, dantimis pragraužia apskritas skylutes, vaikas džiaugiasi, kad močiutė išvažiuoja ir gyvens kartu. Nereali pasaka. Juk dabar močiutės išvažiuoja tik į globos namus...
Redaktorius džiaugėsi, kad O. Jautakės knygoje nėra didaktikos, o moralas pasakomas subtiliai. Ši knyga – šeimos knyga. Viktoras gyrė knygą ir išdavė paslaptį, kaip jis redaguoja knygas. Paskaitau garsiai ir sakau – čia gerai. Arba paskaitau ir nubraukiu.
V. Rudžianskas katiniška intonacija perskaitė pasaką „Hamake“. Saulėtą vasaros dieną katinas Prunelijus sūpavosi hamake ir skaitė knygą. Hamakas buvo parištas tarp dviejų senų obelų, pavėsyje, knyga labai įdomi, tad Prunelijus pasijuto labai laimingas. Lyg devintame danguje!
Rašytoja O. Jautakė kalbėjo apie mūsų gyvenimo žavesį, apie gerą vidinį juoką, tarsi kas kutentų plunksna padus…
Knyga „Balta skrybėlaitė“ žavi iliustracijomis. Nenunešiota stilistika, anot V. Rudžiansko. Ją iliustravo dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė. Inga manė, kad niekada neiliustruos knygos vaikams. Tai pirmas kartas, kai ji paišė iliustracijas vaikiškai knygai. O pirmas kartas, kaip sakė knygos autorė O. Jautakė, visados įstringa. Inga paklausė redaktoriaus žodžio – reikia. Jai labai padėjo dvejų anūkas.  Aš piešdavau, o jis šalia krapštydavosi. Teko su visais knygos veikėjais susitapatinti ir pamilti. Katinas Prunelijus labai mielas.
Prunelijus mielas ne tik knygos dailininkei, bet visiems, kas į jį pažvelgia. V. Rudžianskas negali atsižiūrėti į Prunelijų. Koks žvilgsnis, kokios akys… Viktoras mano, jog verta nuvežti katiną Prunelijų į Luvrą…
Rašytoja O. Jautakė kuria istorijas ravėdama daržą, kepdama karbonadą, virdama barščius. Kuo daugiau kruti, tuo labiau išsivalo mintys. Onutė šnekėjo apie pokalbius su gėlėmis, apie pasakytą ačiū kopijuokliui… Pasakojo apie žurnalistės darbą Kelmės laikraštyje „Bičiulis“. Megzt nemoku, siuvu prastai… O. Jautakė daugiau kaip keturiasdešimt metų dirba nedėkingiausią žurnalisto darbą. Žurnalistika daug davė, bet Onutė juokavo, kad eitų dirbti valytoja, jei meras priimtų. Kalbėjo apie gyvenimą provincijoje. Miesto visai nepažįstu, nežinau, koks tas miestietis yra. Provincijos žmogus kitoks. Jam viskas arti. Ten gali iš parduotuvės parsinešti suknelę, pasimatuoti ir vėl grąžinti. O iš kitos pusės, provincijos žmogui viskas labai toli. Mums kultūra sunkiau pasiekiama. Bet kai labai nori, tai surandi Medvėgalio menų festivalį, renginius Šiauliuose. 
Literatūrologė K. Bačiulienė klausė, ar Onutė mistikė, ar realistė? O. Jautakė atsakė, kad ji negrynas produktas. Kalbėjo apie dvejopą matymą, tu matai, ką nori matyti. Bitė ir mėšlamusė mato pasaulį skirtingai. Rašytoja pasakojo, kad ji pėsčia eina per gyvenimą, nežino, kas yra kamščiai, o Kelmėj jau įrengtas geras vienas šviesoforas. Ji sakė, kad Maironio lietuvių literatūros muziejuje daug renginių, kuriuos norėtų aplankyti.
V. Rudžianskas papasakojo apie Vilkijos kultūrinį gyvenimą, ten neseniai viešėjo poetai V. Vaitkevičius ir E. Perednytė, susirinko begalė žmonių, anšlagas. Buvo ir daugiau superinių vakarų. Viktoras jau daugybę metų pabėgęs iš Kauno. Teatrą aplankau dažnai. Tik nenoriu pusfabrikačių valgyti. V.Rudžianskas kalbėjo apie provincijos grožį, šienapjūtės kvapą, bendravimą su anūku, kuris patarė nevažiuoti į Aropolį, geriau pabūti namuose.
Vėliau dar kalbėjo Kelmės meras V. Andrulis, kuris surado laiko atvykti į vakarą. Šnekėjo apie gyvenimą provincijoje, džiaugėsi O. Jautakės knygomis  Apkvarščiau, jei reiktų gyventi Vilniuje. Nepamiršo ir 44-osios Žemaitės premijos laureatės – rašytojos Aldonos Ruseckaitės, kuri šią garbingą premiją pelnė už biografinį romaną „Žemaitės paslaptis“ 2016-aisiais.
Vakaro pabaigoje O. Jautakė teigė, kad provincijos žmonės – katinai prunelijai. Sloguojantis poetas Gvidas Latakas ragino Onutę nesikuklinti. Onutė inteligentiška, turinti skonį. Atsiprašė, kad atėjo be gėlių.
Tikrai katinui Prunelijui reikia važiuoti į Luvrą...
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

 

Visa galerija
Atgal