Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
spalio
2018

APIE K. BAUBLIO PIRMĄJĄ KNYGĄ

Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatyta pirmoji poeto, literatūros kritiko Karolio Baublio knyga „Geležinė vėjarodė“. Vakare dalyvavo K. Baublys, knygos leidėjas ir redaktorius Viktoras Rudžianskas, literatūros kritikė, rašytoja Neringa Mikalauskienė-Dangvydė, sociologas, rašytojas Artūras Tereškinas, gitara grojo Justinas Rubinovas.
Knygą „Geležinė vėjarodė“ išleido „Kauko laiptų“ leidykla. Apie save K. Baublys pasakoja: Gimiau dar sovietinės okupacijos metais, 1982-ųjų rugsėjo 7 dieną, Panevėžyje. 2001-aisiais įstojau į Vilniaus universitetą, kur baigiau lietuvių filologijos bakalauro ir visuotinės literatūros magistro studijas. Studijų metais dirbau savaitraščio Literatūra ir menas literatūros kritikos puslapių redaktorium. Eilėraščius publikavau Šiaurės Atėnuose, Nemune, Literatūroje ir mene. Nuo 2010-ųjų gyvenu Paryžiuje, kur baigiau kino ir audiovizualinių studijų magistrantūrą Naujosios Sorbonos universitete. Šiuo metu tęsiu kinematografijos studijas doktorantūroje Ekso-Marselio universitete.
Nors galiu pasigirti ne vienu aukštojo mokslo diplomu, didžiausiu universitetu laikau gyvenimą.
Knygos „Geležinė vėjarodė“ redaktorius Viktoras Rudžianskas sakė, kad K. Baublio knyga nustebino brandumu. Rankraštis buvo labai tvarkingas. Karolis gerbia save, gerbia kitą žmogų. Gerbia tą, kuriam duoda rankraštį.
„Geležinės vėjarodės“ autorius dėkojo už komplimentus ir skaitė savo eilėraščius.
Vienas iš jų – eilėraštis „Laiko properša“:
 
tylus šviesos šešėlių žaismas ant raudonmedžio spintos
menančios sovietmečio laikus
 
apsuptas švelnių motinos rankų
mažas berniukas
seka akimis saulės liepsnų išdaigas
ir tiesia šiltus delnus
mėgindamas suimti
šviesą
 
išsprūstantis spindulys
praveria laiko langines
įsmukdamas į vienišo vyro kambarį
dangaus kūnams pasiekus brandą
 
tylus šviesos šešėlių žaismas virš pasikeitusio veido
nusėto grubių aukso dulkių
ir balto kūno
laukiančio mylimo glėbio
 
šviesos arka
kurianti skliautą virš laiko properšos
vaiko kūnas
virstantis vyro kūnu
jungtis tarp laiko skeveldrų
ankstų rytą
pabudus nuo tavo artumo
mylimasis

Redaktorius V. Rudžianskas prisipažino, kad kartais nežino, kaip vertinti eilėraščius. Tada sakau – gražu. Jis pastebėjo, kad knygoje labai svarbus brolio įvaizdis.
Literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė-Dangvydė sakė, kad Karolio rankraščius skaitė anksčiau. Jie paliko vientisą įspūdį. K. Baublio knygą ji pavadino knyga-kelione. Nuo vaikystės iki dabar. N. Mikalauskienė kalbėjo apie kultūrinę tradiciją K. Baublio eilėraščiuose. Dailė, drama, pjesė, kino menas...
K. Baublys teigė, kad brolis yra kaip tam tikras idealas iš praeities. Brolis kaip antrininkas. Vėjarodė – tai, kas siejasi su brolio ir tėvo netektimi. Geležinė vėjarodė – tai ne vien kryptis mirties link. Vėjarodė – kaip mūsų pačių likimas.
„Geležinės vėjarodės“ leidėjas V. Rudžianskas klausė – ką daryti su Artūru Tereškinu? Su juo teko susidurti „Pirmosios knygos“ konkurse. Jis paskaitys, ką parašė į telefoną iš aukščiau.
Sociologas, rašytojas A. Tereškinas prisipažino, kad nelaiko savęs poetu. Domina sociologija. Sociologiniu žvilgsniu žiūriu į Karolio kūrybą. Jo poezija tiršta. Esama nuorodų į meno kūrinius. K. Baublio poezija labai kultūriškai angažuota. Knygą „Geležinė vėjarodė“ sudaro dvi dalys. Jos skiriasi. Pirmoji tokia trauminė... Knyga primena ryškią socialinę dramą. Seksualumas estetizuotas, erotinė komunikacija estetizuota...
V. Rudžianskas apgailestavo, kad Karolis išvažiuos į Paryžių ir mes jo negirdėsim. Tiek mes jį ir matysim... Kalbėjo apie knygos apipavidalinimą, K. Baublio knygą apipavidalino dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė. Tik kažkaip dingę knygos viršelio šešėliai... 
Vakaro metu gitara grojo J. Rubinovas.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė

Visa galerija
Atgal