Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
gruodžio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

APIE JUTTOS NOAK NAUJAUSIĄ KNYGĄ

„Vokiečių kilmės rašytoja Jutta Noak augo dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – apsuptyje ir sukaupė išskirtinę gyvenimo patirtį. Romanas „Raudonos pelytės“ pasakoja klajoklišką vienos šeimos istoriją, nusidriekusią per porą šimtmečių. Rašytoja atveria lietuvių literatūroje dar netyrinėtą temą: Lietuvos vokiečių likimai bei Antrojo pasaulinio karo padariniai žmonėms, atsidūrusiems svetimose valstybėse, jų pastangos išgyventi, pritapti, susivokti savyje, atgauti vidinę pusiausvyrą.“ Taip rašoma knygos „Raudonos pelytės“ anotacijoje.
Rašytojos Juttos Noak romano „Raudonos pelytės“ pristatymą pradėjo pianistas Darius Kudirka. Kartu su knygos autore Jutta Noak vakare dalyvavo prof. dr. Dalia Kuizinienė, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, leidėjas Valdas Kubilius. Vakarą vedė rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Rašytoja A. Ruseckaitė sakė, kad Maironio muziejuje buvo daug Juttos knygų sutiktuvių. Jutta gyvena tarp Lietuvos ir Hamburgo. Ji rašo lietuviškai. Ankstesnės rašytojos knygos buvo įdomios, o dabar atsirado naujų pažinimo laukų. Knyga skausminga. Joje daug begalinio dramatizmo. A. Ruseckaitė sakė, kad pagal tai, kiek Jutta parašė knygų, ji jau yra profesorė.
Profesorė D. Kuizinienė džiaugėsi, kad buvo susitikimas su rašytoja VDU. Ji sakė, kad tema, kurią pasirinko rašytoja J. Noak, lietuvių literatūroje yra ganėtinai nauja. Knygos personažai egzistuoja tarp dviejų erdvių – ir Emilis, ir Matilda. Daug praeities ir dabarties detalių. Per praeities reliktus bandoma pažinti save. Knygoje gausu simbolių. Senos fotografijos, baldai, smuikas suskilęs per pusę. Emocingai pateikiama vilko vaiko tema. Pagrindinė romano tema – žmogus, ieškantis šaknų, išskleidžiama puikiai. Romane „Raudonos pelytės“ yra intriguojantis naratyvas. Kūrinio dialogai puikūs. Daug nepertempto lyrizmo. Literatūros tyrinėtoja D. Kuizinienė negailėjo pagiriamųjų žodžių ir knygos autorei, ir jos leidėjams. „Knyga ypatingai estetiška. Tinkamas formatas, maketas. Tai pavyzdinė knyga.“ Istorija įdomiai atskleidžiama per giminės išgyvenimus.
Rašytoja A. Ruseckaitė prisipažino, kad ji labai bijo pelių. Vienąsyk yra radusi po antklode pelių šeimyną...
Jutta Noak labai dėkojo gausiai susirinkusiems vakaro dalyviams. Knygos pradžioje skelbiama rašytojo Česlovo Milošo mintis. Ji yra romano esmė. Knyga skirta sūnui ir dukrai. Knyga yra diskusija su praeitimi. Rašytoja teigė, kad jai labai svarbi išgirsta mintis, kad norint suprasti save, būtina suprasti savo senelius. Knygoje daug rašo apie kurčią dėdelį Emilį. Rašytoja skaitė ištraukas iš „Raudonų pelyčių.“ Autorei rūpėjo nelengvas Lietuvos vokiečio likimas. Nėra viskas autobiografiška. Kurčias senelis – tai tiesa. Esama ir išgalvotų, fantazijos epizodų. Personažai kai kurie lipdyti. J. Noak apgailestauja, kad neįsiklausė, ką kalbėjo jos senelis. Ji prisipažino, kad kai kas ją „plaka už emociją.“ Bet nuo to niekur nepabėgsi...
Vakaro vedėja klausė, ar įmanoma sukurti harmoningą gyvenimą, ar pavyksta išsivaduoti nuo praeities, judant tarp dviejų valstybių? Ar galima pabėgti nuo praeities? Rašytoja sakė, kad ji tikisi nuo praeities išsivaduoti.
Leidėjas V. Kubilius dėkojo Juttai, kad ji pasitikėjo leidykla. Jis sakė, kad kiekvieną dieną istorija išnyksta, išeina į Anapilį. Giminės, vilko vaiko tema buvo nutylėtos. Daugelio tokių vaikų jau nebėra. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro leidyklos direktorius sakė, kad „Raudonas pelytes“ lengva skaityti. Jis džiaugėsi ir puikiu dailininkės darbu.
Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas V. Kiaušas-Elmiškis sakė, kad Jutta jau anksčiau atnešė jam savo knygą ir jie kartu pasidžiaugė. Vidmantui patinka, kad tokią knygą parašė Jutta. Knyga, parašyta meistro ranka. Jis teigė, kad ne puslapių skaičius lemia knygos vertę. 250 puslapių aprėpia daug ir plačiai. Labai įdomūs personažai, o įdomiausias dėdelis. Vidmantas pasidžiaugė, kad kiekviename knygos puslapyje nupieštos pelytės. Jis prisiminė ir savo nuotykį su pelytėm. Rekomendavo visiems skaityti. Rašytojų sąjungos pirmininkas įteikė Juttai pavasarinių tulpių puokštę, o rašytojai Aldonai – geltonų krokų vazonėlį Tarptautinės rašytojų dienos proga.
Rašytoja A. Ruseckaitė svarstė, ar mūsų vaikai nori „nešti mūsų praeitį?“ Ji pateikė pavyzdžių, kaip archyvai pakliūva į muziejų, kodėl jie neįdomūs vaikams ir anūkams... J. Noak dar skaitė ištrauką iš knygos, D. Kudirka pagrojo, o rašytojas R. Marčėnas kalbėjo apie istorinius romanus.
 

Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkė Albina Protienė,
nuotraukos Zenono Baltrušio

Visa galerija
Atgal