Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
17
lapkričio
2019

APIE AKIMIRKOS VERTĘ...

    „Akimirkos vertė“ – aštuntoji prelato Vytauto Stepono Vaičiūno poezijos knyga. Vasario 13 dieną į Maironio namus – šios knygos sutiktuves gausiai rinkosi autoriaus draugai, kolegos kunigai, buvę ir esami studentai klierikai bei kūrybos gerbėjai. Vakaro vedėjos, rašytojos Aldonos Ruseckaitės, teigimu, svarbiausia vakaro viešnia – knyga. Jos nuomone, šioje knygoje galima išskirti keletą pagrindinių tezių: Jei suprantu, kam žemėj gyvenu, kasdien turiu praturtinti kitus, Turėti gerą draugą – brangenybė. Jis tiesą pasakys ir nemeluos, Jei nori būti pats laimingas, mylėk kiekvieną žmogų... Be abejo, anot rašytojos, tokių teiginių knygoje rastume labai daug, kiekvienas gali pasirinkti tai, kas artimiausia sielai...
    Prelato manymu, akimirkos vertė – svarbi ir didžiulė. Kiekvieną akimirką tarsi gimstame ir mirštame Apvaizdos glėby, Dievo globojami gyvename kiekvieną akimirką... Knygos viršelyje – Rembranto paveikslo „Sūnaus palaidūno sugrįžimas“ fragmentas. Čia regime tėvą, apglėbusį sūnų. Dešinė tėvo ranka moteriška, kairė vyriška. Tai tarsi įasmenintas Dievas, apgaubęs sūnų motiniška ir tėviška globa...
    Mus visus globoja ir saugo Dievo ranka – ši mintis šmėžteli daugelyje prelato eilėraščių, pvz., eilėraštis „Sielos raktelis“: Turiu tą Dievo dovanotą kambarėlį. / Jis man asmeniškai priklauso, / Į jį įeiti nieks negali, – / Jame pastoviai skamba Dievo balsas. // Nuo jo raktelis Dievo žinioje / Kas vakarą man leidžia ten įeiti, / Pačiam smalsu Dievybės šviesoje – / Ir džiaugtis, ir nurausti tenka. // Atrodo, nieko blogo nedariau, / Diena stebėtinai prabėgo greitai, / Tačiau... Ar Dievą visuomet mačiau, / o gal darbai tušti, bevaisiai...
    Knygos redaktoriaus poeto Roberto Keturakio teigimu, rinkinyje gilėja gyvenimo, tikėjimo, dieviškumo, būties prasmės, žmogaus ir Dievo santykių visumos dermė. <...> Visuose eilėraščiuose glūdi svarbus įspėjimas – niekada neapleisk savo žmogiškosios vertės pojūčio. Apleidus, įslenka skaudžios abejonės – greta išrinktųjų ir pašauktųjų esi menkavertis, atsitiktinis (iš įvadinio straipsnio „Akistata su tavimi“).
    Prelato Vytauto Stepono Vaičiūno eiles skaitė aktoriai Olita Dautartaitė, Egidijus Stancikas, dainavo Mindaugas Zimkus, akompanavo pianistė Paulė Gudinaitė.
 

 Parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vedėja Virginija Markauskienė, fotografavo Zenonas Baltrušis.

Visa galerija
Atgal