Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
20
lapkričio
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

„ANTANAS VAIČIULAITIS. LAIŠKAI“

Maironio lietuvių literatūros muziejuje Išeivių literatūros skyriaus darbuotojai kiekvieną vasarą pakviečia kauniečius ir miesto svečius į parodas, renginius, skirtus išeivių rašytojams. Kai kurie susitikimai tapo gražia tradicija. Daugiau nei dešimtį metų birželio mėnesį muziejuje vyksta renginiai, skirti išeivių rašytojo, vertėjo, diplomato, redaktoriaus, informacinės agentūros „Amerikos balsas“ lietuvių skyriaus  bendradarbio bei vedėjo Antano Vaičiulaičio atminimui. Antano ir Joanos Vaičiulaičių dukros Danutė, Joana, Aldona ypatingai puoselėja savo brangių tėvų atminimą. Kiekvienais metais rašytojo tėviškėje – Didžiuosiuose Šelviuose – vyksta renginys, kuriame apdovanojami Suvalkijos regiono talentingiausieji – nuo darželinuko iki vyresnio amžiaus dailės bei rašyto žodžio kūrėjai. Šį birželį Rašytojų namuose Vilniuje buvo įteikta geriausios novelės, paskelbtos „Metų“ žurnale, dešimtoji premija, kurią pelnė Valdas Papievis. Premiją kartu su literatūrologu Albertu Zalatoriumi sumanė bei įsteigė Joana Abramikaitė-Vaičiulaitienė. Rašytojo dukros yra šių minėtų premijų mecenatės.  Birželio 18 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko A. Vaičiulaičiui skirta atminimo popietė, kurioje buvo pristatyta jo laiškų, rašytų įvairiems žmonėms, stambi knyga „Antanas Vaičiulaitis. Laiškai“ (2013). Ją parengė dr. Ilona Čiužauskaitė, dr. Ernesta Juknytė, dr. Neringa Klišienė. Dalininkas – Rokas Gelažius. Knygos parengimui bei išleidimui lėšas skyrė Lietuvos mokslo taryba. Atminimo popietėje dalyvavo I. Čiužauskaitė bei N. Klišienė, aktorius Aleksandras Kazanavičius bei birbyninkas Darius Klišys. Lauktomis viešniomis renginyje buvo rašytojo dukros, atvykusios iš Jungtinių Amerikos Valstijų: Danutė Nourse su dukra Valentina, Joana Buivienė bei Aldona De Bold. Iš Vilniaus atvyko Vaičiulaičio dukterėčia Zita Stoškutė Rimkuvienė, kuri kartu su broliu Juozu rūpinasi A. Vaičiulaičio tėviškės sutvarkymu bei atstatymu.
Maironio namuose vykęs renginys dar kartą patvirtino, kad A. Vaičiulaičio kūryba yra aktuali ir įdomi šiuolaikiniam skaitytojui. Muziejaus direktorė A. Ruseckaitė kalbino knygos sudarytojas bei atvykusias viešnias. I. Čiužauskaitė apžvelgė kelerių metų knygos parengimo eigą. Naujoje knygoje skelbiami 1236 A. Vaičiulaičio laiškai, rašyti plunksnos broliams, leidėjams, redaktoriams, kultūros bei visuomenės veikėjams, artimiesiems bei draugams. Knygos rengėjos, ieškodamos A. Vaičiulaičio laiškų, kreipėsi į įvairias institucijas Lietuvoje. Nedidelė dalis laiškų, skelbtų knygoje, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; Vilniaus, Klaipėdos bei Vytauto Didžiojo universitetų archyvuose. Dar pluoštelis laiškų yra skelbtas iš Panevėžio bibliotekos archyvų, kai kurie laiškai perspausdinti iš įvairių spaudos leidinių. Buvusi „Vagos“ leidyklos redaktorė Donata Linčiūvienė pasiūlė paskelbti jai rašytus laiškus.
Knygos „Antanas Vaičiulaitis. Laiškai“ pagrindą sudaro laiškai, saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Daugiau nei 1 000 knygoje skelbtų laiškų saugoma įvairių rašytojų rinkiniuose. Didelę dalį laiškų surado ir parvežė iš Jungtinių Amerikos Valstijų šio straipsnio autorė. Reiktų paminėti, kad muziejaus fonduose yra gerokai daugiau A. Vaičiulaičio rašytų laiškų nei jų paskelbta knygoje. 
N. Klišienė tiek savo kalboje, tiek knygos įvadiniame žodyje teigė: „Laiškai – tai informacijos šaltinis, atveriantis reikšmingus tarpukario Lietuvos, emigracinio laikotarpio literatūrinius, tarpkultūrinius ir socialinio gyvenimo diskursus, drauge liudijant savą, asmeninę patirtį.“ Kalbėdama apie laiškų atrankos kriterijus, nulėmusius vieno ar kito laiško svarbą, įvardijo darbo grupės siekimą „sutelkti dėmesį į kūrybinį ir intelektualinį A. Vaičiulaičio veiklos pobūdį.“ N. Klišienė apibūdino laiškų sugrupavimo gaires, juos skirstė „į tris pagrindinius „blokelius“, derinant personalinį ir chronologinį principus. Pirmoji – „rašytojų ir poetų personalijoms, antroji – literatūrologams, visuomenės veikėjams, trečioji aprėpia leidėjams rašytus laiškus, o atskirus adresatus jungiančia grandimi tampa paties A. Vaičiulaičio figūra.“
Knygos rengėja I. Čiužauskaitė pabrėžė, kad autoriaus laiškai skelbiami išlaikant savitą rašytojo kalbėseną, sintaksę, žodyną. Renginio metu aktorius A. Kazanavičius skaitė ištraukas iš A. Vaičiulaičio laiškų. Birbinynkas D. Klišys atliko keletą muzikinių kūrinių.
Neatsitiktinai ši knyga buvo pristatyta Maironio namuose: čia yra sukaupti gausiausi išeivių rašytojų rinkiniai. Saugomas ir rašytojo, literatūros kritiko, vertėjo, redaktoriaus, diplomato A. Vaičiulaičio kultūros paveldas. Archyvinė medžiaga tvarkoma, tyrinėjama, eksponuojama, skelbiama. 2006 metais, minint rašytojo šimtmetį, šių eilučių autorė parengė ir išleido leidinį „Antanas Vaičiulaitis. Archyvai“. Jame nuosekliai ir išsamiai per nuotraukas, dokumentus, memorialinės bibliotekos knygas, daiktus, ištraukas iš laiškų, atsiminimų buvo pristatyta rašytojo gyvenimo bei kūrybos raida. Archyvinis leidinys buvo iliustruotas rašytojo piešiniais.
Renginio metu šių eilučių autorė pasidalijo mintimis apie laiškų suradimo ne tik JAV, bet ir Lietuvoje peripetijas. Nuolat bendraujama su rašytojais bei jų artimaisiais. Medžiaga renkama ir Lietuvoje, vykstama į ekspedicijas. Turiningai įdomūs, informatyvūs laiškai yra rašyti J. Aisčiui, A. Nykai-Niliūnui, K. Bradūnui, K. Ostrauskui, J. Apučiui, P. Jurkui, S. Zobarskui bei kitiems. Naudodamasi proga, iš visos širdies dėkoju rašytojams bei jų artimiesiems už archyvinės medžiagos perdavimą į Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondus.
Rašytojo dukros pasakojo renginio metu apie tėvą-rašytoją, apie jo meilę ir globą. Visos akcentavo, kad A. Vaičiulaitis išmokė matyti ir vertinti grožį. Jos saugo „savo Tėvuko“ įvairiomis progomis joms rašytus laiškus. Tai, anot jų, „brangiausias turtas“. Aldona Vaičiulaitytė prisiminė, kad joms buvo kuriamos pasakos.  Dar daugiau – ji papasakojo, kaip Tėvelis mylėjo jos pirmagimį Justiną-Antanuką. Anūkė Valentina išreiškė dėkingumą už išugdytą meilę lietuvių kalbai. Tą popietę renginio svečiai išgirdo dar daug jaukių autentiškų prisiminimų.
A. Vaičiulaičio archyvinis rinkinys yra ypatingai įdomus. Medžiaga tvarkoma, tyrinėjama ir ateityje bus skelbiama. Tad dar laukia daug gražių ir malonių susitikimų.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė,
Ričardo Šaknio nuotraukos 

Visa galerija
Atgal