Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
23
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

ALĖS RŪTOS JUBILIEJUS

Rugsėjui einant į pabaigą, o lapams vis labiau gelstant, Maironio muziejus suteikė savo svečiams progą praleisti jaukų vakarą, minint rašytojos, visuomenininkės Alės Rūtos gimimo 100-mečio jubiliejų.
Prieš renginį visi turėjo galimybę apžiūrėti Išeivių literatūros skyriaus vedėjos V. Paplauskienės parengtą parodą „Meilė žmogui ir gyvenimui – nugali viską“, kurioje eksponuojama unikali iš rašytojos dukters Rasos gauta medžiaga, atkeliavusi iš Los Andželo, kur Alė Rūta praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Renginį vedė muziejaus direktorė A. Ruseckaitė, kuriai yra tekę bendrauti su šia išeivijos rašytoja: Alė Rūta lankėsi ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje, čia pristatė knygas ir „visus sužavėjo savo nuoširdumu, paprastumu ir ypatinga meile Lietuvai.“  A. Ruseckaitė pacitavo keletą laiškų, saugomų muziejaus archyvuose, iš kurių aiškėja kitų rašytojų požiūris į darbščią ir svetingą kolegę.
Renginyje apsilankė abi rašytojos dukterys – Kaune gyvenanti vyresnioji, Vijolė Arbas, ir iš Los Andželo drauge su vyru atskridusi jaunesnioji, Rasa Arbas-Chamberlain.
Pirmoji renginyje prašnekusi V. Arbas pasakojo gimusi jau Vokietijoje, tėvams bėgant nuo karo ir traukiantis į Vakarus, tad vardą gavusi tokį, kaip Alpėse augančios gėlės. V. Arbas daug pasakojo ir apie savo mamos – Alės Rūtos – gimimą, jos šeimą, savo senelius ir ypač senelę E. Sklėriūtę, išvedė savo ir mamos gyvenimų paralelę bei aptarė jos knygose vyraujančias temas: mamos ir dukters ryšys („Motinos rankos“, „Duktė“), draugystė tarp moterų, kuri atsikartoja beveik visuose romanuose. V. Arbas į renginį atvyko drauge su bičiuliu bitininku iš kaimo, kuriame Alė Rūta praleido vaikystę ir jaunystę – Rudžių. Gyvenimo ratas sukasi, situacijos kartojasi: V. Arbas ir bitininkas A. Matuzonis – geriausių draugių, E. Sklėriūtės ir M. Matuzonienės, anūkai. Renginio svečiai buvo apdalinti nedideliais medaus, surinkto iš gimtųjų Alės Rūtos pievų Rudžių kaime, indeliais.
Pasisakyti A. Ruseckaitė pakvietė ir Anykščių savivaldybės vicemerą S. Obelevičių. Jis pasidžiaugė, kad Anykščiai yra labai turtingas rašytojais ir kitais žymiais žmonėmis kraštas. Vienas iš jo turtų – Alė Rūta. Vicemerą papildė ir drauge atvykęs Kunigiškių muziejaus vedėjas V. Bagdonas, papasakojęs apie atkurtą senovinę klasę toje mokykloje, kurią baigė tiek daug žymių žmonių, apie saugomus eksponatus, tarp kurių nemažai ir E. Nakaitės-Arbienės. Muziejininkas atsivežė ir saugomo laiško kopiją, kur Alė Rūta linki vaižgantiškos drąsos darbuose.
Iš Anykščių krašto atvyko ir Svėdasų folklorinis ansamblis, kurio vadovė – R. Lapienienė. Ansambliečiai džiugino klausytojų širdis liaudies dainomis, tokiomis artimomis lietuvio širdžiai.
Artimiau susipažinti su Alės Rūtos kūryba svečiams padėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorės A. Keliuotytės skaitomos ištraukos iš romano „Trumpa diena“ bei iš vaikams skirtos knygelės „Nunešk, upeli, žąsų vargus“.
Renginį nuolat papildė smuikininkės L. Žiedelytės griežiamos melodijos – daugeliui žinomos, artimos, tad lankytojai nevengė pritarti. Smuiku atliekamos, jos tarsi įgavo naują atspalvį.
Apie savo pažintį su Ale Rūta prabilo ir Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas P. Palilionis. Trumpai nušvietė savo vizitą jos namuose, kur lankėsi pasiųstas parvežti Bern. Brazdžionio, artimo Alės Rūtos bičiulio ir bendradarbio Lietuvos rašytojų draugijoje, medžiagos; minėjo rašytojos ryžtingą apsisprendimą stoti į Lietuvos rašytojų sąjungą, veikusią Lietuvoje. P. Palilionis paragino visus perskaityti knygą „Tautos šauklio aidai“, kur daug kartų minima ir Alė Rūta. P. Palilionio pasakojimą apie Bern. Brazdžionio ir Alės Rūtos bendravimą ir bendradarbiavimą vainikavo L. Žiedelytės pagriežta melodija, sukurta Bern. Brazdžionio eilėraščiui „Lopšinė“.
Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, šiuo metu aktyviai besirūpinanti išeivių archyvų pargabenimu į gimtąjį kraštą, papasakojo apie pažinties su šia rašytoja pradžią. Muziejininkė padėkojo dukrai Rasai už muziejui patikėtą mamos tautinį kostiumą ir tautines juostas. Paminėjo ir dar vieną Alės Rūtos savybę, leidžiančią artimiau ją pažinti – tai jos dienoraščių, pačios autorės vadintų „Minčių trupiniais“, rašymą, kuris prasidėjo nuo 1935-ųjų ir tęsėsi iki pat mirties. Dienoraščiuose sudėtas visas jos gyvenimas ir pasaulėjauta. Renginio svečiai  galėjo išgirsti keletą citatų ir tuo įsitikinti patys. Visi taip pat sužinojo ir apie knygos „Trumpa diena“ atsiradimą. Knygą moteris rašė laukdamasi antrosios dukters ir už ją gavo dienraščio „Draugas“ literatūrinę premiją.
Viena duktė renginį pradėjo, o kita buvo pakviesta tarti pabaigos žodį. Rasa Chamberlain padėkojo Maironio muziejui ir lankytojams už gyvą mamos atmintį, už tai, kad ji nėra pamiršta, o į metines susirinko toks gausus būrys žmonių, neabejingų jos kūrybai.
Renginys pasibaigė smuiku griežiama melodija „Lietuva brangi“... Šią dainą žmonės traukė stovėdami, tarsi jausdami tautos ir dvasios vienybę.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė,
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal