Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
15
spalio
2019

A. NYKOS-NILIŪNO „PRARADIMO SIMFONIJŲ“ SUTIKTUVĖS

        Šia proga lapkričio 12-osios vakarą, nepaisant žvarboko vėjo, Maironio muziejaus salė buvo pilnutėlė. Muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė kalbėjo, kad šis renginys tai lyg preliudija į Alfonso Nykos-Niliūno 100-metį, kurį švęsime kitų metų vasarą, o pasitinkama poeto fotografinė knyga – muziejinio eksponato pavyzdys. Ją parengė ir įvadą parašė Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Paplauskienė.
        Knygos sudarytoja pabrėžė, jog tai ypatinga – rankraštinė – knyga, parašyta Vokietijoje. Poetas tarp knygelės lapų pridėjęs alyvų, ramunių, edelveisų žiedų, kurie tebėra išlikę... Mintis išleisti knygą kilo pernai, palaidojus A. Nykos-Niliūno pelenus jo gimtinėje, Nemeikščiuose. Poeto vaikai Berenika ir Aris pritarė ir finansavo knygos leidimą. V. Paplauskienė džiaugėsi, kad likimas jai suteikė galimybę bendrauti su šiuo iškiliu kūrėju dvidešimt penkerius metus, semtis išminties, naudotis patarimais. Palaipsniui jis atidavinėjo savo archyvą Maironio lietuvių literatūros muziejui. Po poeto mirties jo vaikai perdavė muziejui ir likusią archyvo dalį. Unikalūs eksponatai – pirmųjų eilėraščių rankraščiai, Lietuvoje likusios bibliotekos knygos – buvo išsaugoti ir atiduoti saugoti muziejui kitų artimųjų – brolio Stasio Čipkaus, dukterėčios Vilijos Bikelienės, sūnėno Šarūno Tranelio. Kitąmet daug ką galėsime pamatyti šimtmečiui skirtoje parodoje. V. Paplauskienė pakvietė vakaro dalyvius apžiūrėti šia proga muziejuje eksponuojamus poeto žmonos Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės tapybos darbus.
       Literatūros kritikė, profesorė Viktorija Skrupskelytė susirinkusiesiems pravėrė duris į sudėtingą A. Nykos-Niliūno poezijos pasaulį. Jos manymu, „Praradimo simfonijos“ atitinka gero, svaraus debiutinio rinkinio modelį. Tai, ką Nyka-Niliūnas pasakė vėliau, jau buvo pradėta šiam rinkiny. Šia knyga jis pasakė – aš esu poetas. Anot V. Skrupskelytės, skaityti rankraštinę knygą – tai skaityti ne kompiuteriu surinktas, bet gyvas raides, o joje sudėtos gėlės – tai gyvenimas, atneštas į knygą. Profesorė aiškino Nykos-Niliūno poezijos prasmes, simbolius, esminius motyvus, įvesdama ir atverdama klausytojams poeto pasaulį. Turbūt ne vienas išsinešė širdy norą pirmą ar dar kartą atsiversti A. Nykos-Niliūno knygas.
     Vakaro metu aktoriaus Dainiaus Svobono skaitomi eilėraščiai širdimi ir mintimis leido pakeliauti po poeto sukurtą pasaulį. O smuikininkės Kristinos Katavičiūtės atliekama muzika tą įspūdį sustiprino...

                                      Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Elvyra Brazaitienė
Zenono Baltrušio nuotraukos

Visa galerija
Atgal