Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
22
rugsėjo
2017
Paslaugų kainos
Paslaugų užsakymas
Darbo laikas: II–VI 9.00–17.00

A. LANDSBERGIO JUBILIEJAUS MINĖJIMAS

Birželio 26 dieną į Maironio lietuvių literatūros muziejų rinkosi gausus lankytojų būrys – dvasingi, šviesūs žmonės, norintys išsamiau susipažinti su išeivijoje gyvenusiu ir kūrusiu dramaturgu, prozininku, profesoriumi A. Landsbergiu ir paminėti jo gimimo 90-ąsias metines bei pasidžiaugti naujos, archyvinius lobius atskleidžiančios, hum. m. dr. V. Babonaitės-Paplauskienės parengtos knygos „Kelionė į A. Landsbergio kelionę“ sutiktuves. Knygos pavadinimas kuria aliuziją į A. Landsbergio sukurtą romaną pavadinimu „Kelionė“, laikomą pirmuoju modernistiniu romanu lietuvių literatūroje, pelniusiu „Draugo“ literatūrinę premiją. Tuo pačiu – tai kelionė į jį ir su juo, per jo gyvenimą.
Prieš renginį lankytojams buvo pristatyta to paties pavadinimo paroda, kurioje didesnę dalį sudaro visiškai nauja medžiaga. Per eksponatus įdomiai pasakojama apie neeilinio žmogaus gyvenimą, pomėgius, kūrybą...
Vakarą pradėjo vingri A. Kelpšos klasikinės gitaros melodija. Nutilo šurmulys, žmonės sužiuro į salės priekį. Renginį vedė Išeivių literatūros skyriaus vedėja V. Paplauskienė, itin gerai susipažinusi ir su A. Landsbergio asmenybe, ir su jos pačios sukaupta, parvežta bei muziejuje saugoma archyvine medžiaga. Kad „kelionė į A. Landsbergio kelionę būtų sėkminga“, ji pakvietė J. E. vyskupą Kęstutį Kėvalą tą kelionę palaiminti.
J. E. K. Kėvalas pasidžiaugė atėjusiais palaimintais laikais, leidžiančiais šeimoms susibėgti kada panorėjus, išvengiant „geležinės uždangos“ kurtų barjerų, kai tenka atsiskirti nuo savųjų, nežinant, kas laukia ateityje. Pridūrė, kad lietuviams dar reikia atrasti ir pažinti savo tėvynainius, išsibarsčiusius po pasaulį, išmokti didžiuotis jais ir jų darbais.
V. Paplauskienė padėkojo visiems susirinkusiems, ypatingai dėkodama A. Landsbergio broliui Algimantui su žmona Terese ir sūnumi Liudu, kurių dėka į muziejų pateko ne tik A. Landsbergio, bet ir kitų išeivių archyvai. Jų prašymu ir entuziastingu noru bei materialine pagalba buvo parengta knyga „Kelionė į Algirdo Landsbergio kelionę“. Teresė ir Algimantas Landsbergiai su sūnumi Liudu dalyvavo iškilmingame renginyje.
Prelegentė doc. dr. Eglė Keturakienė įvertino A. Landsbergio novelistiką, lygindama ją su J. Savickio proza. Apgailestavo, kad talentinga A. Landsbergio kūryba Lietuvoje mažai kam prieinama ir mažai kam žinoma. Ji išskyrė 3 novelėse dominuojančias temas: kūryba, išeivių gyvenimo situacijos ir muzika. Visos trys temos apibūdintos kaip glaudžiai susijusios tarpusavyje, pateikiant pavyzdžių, smulkiai aptartos kelios novelės: „Moters balsas“, „Rašytojas M. lankosi mieste N.“ ir t.t. Taip pat pastebėta, kad visos A. Landsbergio novelės pasižymi būtinu novelei ypatumu – jų pabaiga yra netikėta. E. Keturakienė taip pat pabrėžė, kad vaikystėje patirti išgyvenimai palieka pėdsaką visam gyvenimui, žmogui labai svarbu yra turėti šaknis, atsiremti į gimtąją vietą. A. Landsbergis savo novelėse sugebėjo sujungti lietuviškumą ir pasaulio patirtį. Paminėta ir jo novelėms būdinga autoironija. Režisierius Vytautas Balsys pristatė A. Landsbergį kaip dramaturgą, kalbėdamas apie jo pjesę „Penki stulpai turgaus aikštėje“. Prisipažino turintis A. Landsbergio jam rašytų laiškų, kurių, deja, dar niekaip nenorintis perduoti muziejui. Režisierius pasakojo apie savo pažintį, prasidėjusią tiesiog nuo A. Landsbergio balso – V. Balsys klausydavęsis „Laisvosios Europos“ radijo. O realus susitikimas įvykęs tik griuvus Berlyno sienai. Jis buvo paremtas bendru noru pastatyti spektaklį.
Maestro Gyčio Padegimo vardas puikiai žinomas ir Lietuvoje, ir svetur. Jis yra pastatęs daugiau nei 100 pjesių ir renginio metu pasidalijo savo įžvalgomis, pasidžiaugdamas kad jam ypatingai artima A. Landsbergio dramaturgija. Buvo aptarta daug A. Landsbergio sukurtų darbų, perskaityta, pacituota daug pjesių, kurių dalis, deja, yra nepastatytos, likusios tik knygose, rankraščiuose, nors tikrai galėtų sudominti režisierius. G. Padegimas aukštai įvertino ir romaną „Kelionė“, kuris sukurtas netgi anksčiau už kitus pripažintus modernistinio stiliaus romanus. Jis pasidžiaugė 1990 m. gavęs pjesę „Vaikai gintaro rūmuose“ su dedikacija iš paties A. Landsbergio. Jo manymu, pjesėje veikiantis režisierius – G. Padegimo mokytojo J. Jurašo prototipas. Taip pat garsusis režisierius perskaitė dalį jį sužavėjusios pjesės „Vėjas gluosniuose. Gluosniai vėjuje“, kurią jis siūlęs statyti net 5 teatrams Lietuvoje, deja, atsakymo nesulaukęs nei iš vieno direktoriaus.
Kauno jėzuitų provincijolas, kunigas, buvęs Jėzuitų gimnazijos direktorius G. Vitkus juokais pasiūlė spektaklį statyti gimnazijoje, kuri kaip A. Landsbergio laikais gali būti puikus teatras. Juk nemažai bendrumų tarp A. Landsbergio ir šios mokslo įstaigos – būtent joje savo laiku būsimas rašytojas mokėsi... Apie savo susitikimą su A. Landsbergiu Niujorke pasakojo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.
Kad kalbos neprailgtų, vakarą praturtino ne tik A. Kelpšos atliekamos gitaros melodijos, bet ir klaipėdiečių aktorių A. Banytės ir A. Matulio suvaidinta ištrauka iš pjesės „Vaikai gintaro rūmuose“, leidusių iš arčiau pajusti ir prisiliesti prie kai kam galbūt tik dabar atrandamos A. Landsbergio kūrybos.
Vakaro pabaigoje Algirdo Landsbergio brolio žmona Teresė Landsbergienė dėkojo visiems susirinkusiems, atvykusiems pagerbti Algirdo, kuris, jos žodžiais tariant, būtų vertas atminimo net tuomet, jeigu nieko nebūtų sukūręs, nes jo indėlis į lietuvių literatūrą ir kultūrą yra kur kas platesnis ir didesnis, pradedant darbu „Laisvosios Europos“ radijuje, baigiant iškovojimu LRD pripažinimo tarptautiniu mastu bei darbu P.E.N. klube. T. Landsbergienė pasidžiaugė Maironio lietuvių literatūros muziejaus unikalumu, jo turtingumu eksponatais, padėkojo knygą išleidusiems „Naujajam lankui“ bei spaustuvei „Morkūnas ir Co“, palinkėjo klausytojams vis geriau pažinti A. Landsbergio kūrybą ir patį kūrėją.

Parengė Išeivių literatūros skyriaus muziejininkė Jurgita Davidavičiūtė,
Tomo Sinevičiaus nuotraukos

Visa galerija
Atgal