Maironio lietuvių literatūros muziejus
  • Versija neįgaliesiems
  • Versija neįgaliesiems
13
lapkričio
2018

100-MEČIO RENGINIAI MAIRONIO NAMUOSE

.Muziejus duris atvėrė anksti ryte, laukiamas buvo kiekvienas – mažas ar didelis, kaunietis ar miesto svečias. Akylesnis Maironio lietuvių literatūros muziejaus lankytojas, skubėdamas sudalyvauti šventiniuose renginiuose, turbūt pastebėjo stilingai parištą Lietuvos Trispalvę ant Gedimino Jokūbonio skulptūros Maironis, nevienam kilo mintis nusifotografuoti, įsiamžinti greta Poeto paminklo.
            Ar tik bežvelgiant į šaltą akmeninį veidą, nepraslinko ir mintis, o ką šiandien pasakytų mūsų literatūros Klasikas, kokią Lietuvą, jos žmones, savo namus matytų?
            1928 m. minint Nepriklausomybės dešimtmetį poetas buvo karštai įsitikinęs, kad Lietuvos dvasia sieks plačiau negu jos kūno sienos! Apie tai, šventinę dieną kalbėjo muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, sveikindama susirinkusiuosius bei skaitydama ištrauką iš savo knygos „Šešėlis JMM“ (Maironio gyvenimo meniniai ir biografiniai etiudai).
            Galima manyti, kad poeto lūkesčiai po tiekos metų iš tiesų išsipildė, ir tai patvirtintų minios žmonių tądien traukusių į Jono Mačiulio-Maironio namus – muziejų, vieną svarbiausių lietuvių literatūros ir kultūros židinių.
            Ekskursijų vadovės Sandra ir Eglė kvietė į temines nemokamas ekskursijas Maironio memorialiniame bute, norinčių pamatyti Maironio salionus, unikalius išlikusius baldus ir meno kūrinius, pajusti tarpukario dvasią buvo nemažai norinčių.
            Visą dieną suaugusiųjų laukė iššūkis – sudalyvauti specialioje viktorinoje, pasitikrinti savo žinias. Ekskursijų vadovė Kristina, pateikusi įdomius ir intriguojančius klausimus, geriausiems negailėjo prizų. Padovanoti įdomiausi muziejaus leidiniai, knygos. Ne vienas nešinas prizu „Maironio sodu“ (2017), viltingai žvelgė pro langą Maironio sodo pusėn, tikėdamasis užsukti čia atšilus, pasigrožėti Maironio apdainuotaisiais augalais ir žiedais.
            Nestigo ir vaikų juoko. Jaunieji lankytojai, pasipuošę rankų darbo trispalviais šalikais, nušvietė muziejaus erdves savo jaunatvišku entuziazmu. Norėjo išbandyti viską: ir stumdyti milžiniškus žaidimo kubus, sudėlioti Maironio portretą, ir suvaidinti garsiąją baladę „Jūratė ir Kastytis“, ir pasiklausyti įdomaus gidės pasakojimo...
            Šventę apvainikavo tapybos simpoziumo darbų parodos „Kaunas. Aš tave matau“ atidarymas muziejaus mansardoje. Parodos kuratorė Ausma Bankauskaitė pasidžiaugė, kad projektas yra tęstinis, o dalyvaujančių menininkų išaugo net dvigubai. Visus tapybos, skulptūros ir keramikos darbus galima pamatyti muziejuje iki kovo 16 d.
 
Parengė muziejininkė Kristina Dambrauskaitė
nuotraukos Zenono Baltrušio
 

Visa galerija
Atgal